Fiziškai apčiuopti pakitimus krūtyse galima, kai jie išauga iki 1,5–2 cm, priklausomai nuo krūties dydžio ir audinio. Tai reiškia, kad vėžys jau juda link antros stadijos. Jeigu moteris dar delsia kreiptis į gydytoją, gali būti pažeisti pažasties limfmazgiai ir gydymas tampa sudėtingesnis“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja mamologė Julija Vitko.
Statistika labai iškalbinga. Jei gydomas pirmos stadijos krūties vėžys, yra 95 proc. tikimybė, kad pacientė išgyvens, antros stadijos – 85 proc. Kuo vėžys labiau pažengęs, tuo ši tikimybė mažėja. Jeigu krūties vėžys išsivysto iki trečios stadijos, belieka 50 proc. išgyvenimo tikimybė, o sergant ketvirta stadija, pavyksta išgydyti tik 1 iš penkių pacienčių. Itin svarbu reguliariai tikrintis ir laiku kreiptis į specialistus.
Gydytoja J. Vitko pasakoja, jog, tiriant krūties vėžio priežastingumą, jau žinoma, kad jo riziką didina žalingi įpročiai, nesubalansuota mityba ir nutukimas, hormoninės sistemos disbalansas, peroralininiai kontraceptiniai preparatai. Reikšmingos įtakos turi ir genetiniai veiksniai bei paveldimumas. Nepaisant to, krūties vėžys neretai diagnozuojamas ir moterims, nepatenkančioms į rizikos grupes, besilaikančioms sveikos gyvensenos principų. Taigi, iš tiesų nuo krūties vėžio nėra apsaugota nė viena.
Gydytoja mamologė Julija Vitko
Diagnostiką apsunkina krūtų audinio ypatumai
Pasak specialistės, net ir turint modernias technologijas ankstyva krūties vėžio ir ikivėžinių krūtų ligų diagnostika išlieka sudėtinga, mat su amžiumi krūtyse vykstantys pakitimai gali slėpti lėtai besivystantį patologinį procesą net iki 5 metų. Tai dar viena itin svari priežastis, kodėl kiekviena moteris, net ir neturinti jokių nusiskundimų, turėtų kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti krūtis.
„Krūtų vėžio diagnostikai šiandien pasitelkiami du pagrindiniai tyrimų metodai – echoskopijos ir rentgeno mamografijos. Tiesa, tyrimo parinkimui konkrečiu atveju didelę reikšmę turi moters amžius“, – pasakoja mamologė.
Jauname amžiuje, iki 40 m., krūtyse yra tankus, rentgeno spindulius prastai praleidžiantis, bet jautrus jonizuojančiai spinduliuotei liaukinis audinys, todėl mamografijos tyrimo informatyvumas yra ribotas. Įprastai rekomenduojamas echoskopijos tyrimas, kuris, be to, neturi žalingos radioaktyvios spinduliuotės, todėl gali būti atliekamas ir besilaukiančioms, ir žindančioms krūtimi. Svarbus šio tyrimo privalumas ir tas, kad, tiriant krūtų audinį ultragarsu, gali būti atliekamas kitais metodais techniškai sunkiau prieinamų sričių vertinimas, pavyzdžiui, ties krūtinkauliu, pridėtinių pieno liaukų. Taip pat atliekant echoskopiją, gydytojas-mamologas gauna papildomos informacijos apie rastų darinių kraujotaką.
Vyresniame amžiuje, ypač po menopauzės, kai krūtyse atsiranda rentgeno spinduliams pralaidus riebalinis audinys, mamografija yra pirmo pasirinkimo vaizdinis tyrimas, galintis parodyti net ir labai ankstyvus piktybinius pakitimus. Pradėjus taikyti krūties vėžio prevencijos programą, gydytojai sėkmingai ir laiku aptinka pakitimus, kurie kliniškai pasireikštų tik po 1–3 metų, o tai reikšmingai pagerina ligos prognozę.
Ne mažiau svarbu ir patyrusio gydytojo akys
Pasak gydytojos J. Vitko, dėl krūties vėžio diagnostikos sudėtingumo svarbus vaidmuo atliekant tyrimus tenka gydytojui.
„Patyrusio gydytojo akys ir rankos taip pat turi didelės reikšmės. Pavyzdžiui, atliekant echoskopijos tyrimą svarbu įvertinti ne tik krūties plote matomus vaizdus, bet ir greta esančius audinius. Neretai vienas pirmųjų krūties vėžio klinikinių požymių yra metastazės į sritinius limfmazgius (pažastų, viršraktikaulinius ir poraktikaulinius), todėl, patyrusiam mamologui „gyvai“ atliekant krūtų echoskopijos tyrimą, galima surinkti daugiausia informacijos, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau. Kitais atvejais aptinkamos vadinamosios ikivėžinės ligos. Tai atlikus laiku, gydytojas gali parinkti tinkamą stebėjimo taktiką“.
Atliekant krūties vėžio profilaktinius tyrimus, daug įtakos turi ir gydytojo bei paciento ryšys. Kai gydytojas mamologas tiesiogiai bendrauja su moterimi, jis gali atsakyti į įvairius klausimus, išsiaiškinti rizikos veiksnius. Aptarti gyvenimo būdą, paveldimumą, ginekologinę sveikatą, gretutines ligas, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimus, ir padaryti išsamesnes išvadas, galinčias turėti įtakos tolesniems tyrimams, gydymui ar ateities rekomendacijoms.
Kaip sumažinti krūties vėžio riziką?
Viso pasaulio mokslininkai deda daug pastangų, siekdami pažaboti vieną klastingiausių ligų – vėžį. Dėl to nuolat atliekami tyrimai, ieškant atsakymų, kas lemia vėžinių ligų išsivystymą.
Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, randama sąsajų tarp rizikos sirgti krūties vėžiu ir nutukimo lygio, fizinio aktyvumo. Pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis, net 38 proc. atvejų šios ligos galima išvengti sumažinus alkoholio vartojimą, pagerinus fizinį aktyvumą ir išlaikant tinkamą kūno masės indeksą.
„Fizinis aktyvumas mažina cirkuliuojančių insulino, prostaglandinų ir kitų hormonų bei augimo faktorių lygį kraujyje, stiprina organizmo imuninę sistemą, turi įtakos tulžies pūslės rūgščių metabolizmui. Tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, paauglystėje, fizinis aktyvumas didina atsparumą ligoms, o premenopauzės laikotarpiu moterims veikia kaip apsauginis mechanizmas, kai retėja ovuliaciniai ciklai ir sumažėja cirkuliuojančių estrogenų ir progesteronų kiekis“, – sako mamologė Julija Vitko ir priduria, kad moterims, kurioms per menopauzę pavyksta išlaikyti tinkamą kūno svorį, rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja net iki 50 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama optimali fizinio aktyvumo trukmė moterims – 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. intensyvios aerobinės veiklos per savaitę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą