Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius

Taigi: pakvieskite draugus į restoraną ir pasiūlykite meniu jiems patiems pasirinkti. Pamatysite, kad žaidimo taisyklė pasitvirtins net du kartus. Pirmiausia, kadangi tikėtina, jog tai bus lietuviai, jie nepasirinks (tikėtina?) pačių brangiausių patiekalų. Bet svarbu yra ir antra: jų pasirinkimas bus tik iš viršutinės meniu puslapio dalies. Tai taisyklė, apie kurią tik dabar išgirdote. Tačiau kavinių ir restoranų savininkai ją žino jau seniai. Ir seniai jumis manipuliuoja.

Taip, rašinys yra apie manipuliacijas: apie tai, kaip jus apgaudinėja ir kaip apgaudinėjate jūs.

Nebejoju: kai kurie skaitytojai šį meną senokai įvaldę.

Tik neprisipažįsta ir, progai pasitaikius, vis pakalba apie mūsų laisvę ir valdžios taikomus apribojimus. Bet gi pasirinkimo laisvė ir yra pati didžiausia iliuzija!

Ji – kaip keista bebūtų – niekaip nėra susijusi su jūsų pasirinkimais. Įrodyti tai lengva, nes dar ponas D.Rokfeleris sakė, jog patikti, įtikti ir pasitikėjimui įgyti tereikia vos lašo gudrumo bei nedidelės, iš pažiūros nekaltos, apgavystės.

Nes tai, kas aplink mus vyksta, yra tik marionečių teatras. Visose sferose, įskaitant ir politiką. Ir meilę – taip pat.

O dabar stumteliu filosofijas į šoną ir siūlau prisiminti nuostabiąją vaikystės pasaką. Ji perpasakota daugiau nei šimtu pasaulio kalbų ir, garantuoju, nėra nė vieno skaitytojo apie tą pasaką negirdėjusio. Tai – Hanso Kristiano Anderseno „Nauji karaliaus rūbai“.

Priminsiu: tie sukčiai siuvėjai sakėsi siuvantys nuostabiausius pasaulyje rūbus ir tik kvailiai negalintys įžiūrėti jų grožio.

Tada, nenorėdamas tuo visišku kvailiu pasirodyti, karalius ir pats ėmė manipuliuoti: nuogas vaikščiodamas ėmė pats savo „rūbais“ žavėtis.

Kol jam ir visai miniai nepasirodė kažkoks berniukas (iš pažiūros kokių 9-12 metų), kuris sušuko: karalius nuogas!

Deja, deja... Dabar vėl jūs man leidote savimi manipuliuoti: kažkodėl ne apie tą karalių ir ne apie tą berniuką pagalvojote.

O reikėjo pagalvoti apie vieną garsų pasaulyje lenkų kilmės rusų tapytoją. Jo vardas Kazimiras, o pavardė – Malevičius. Ir jis yra paveikslo „Juodasis kvadratas“ autorius.

Paveikslas tapytas 1915-aisiais. Išgarsėjo apie 1980-uosius. Dabar vertinamas daugiau kaip 20-čia milijonų dolerių. Ir tie, kurie girdėjo apie „Naujus karaliaus rūbus“, be abejonės, yra girdėję ir apie „Juodąjį kvadratą“.

  Ir meldžiamasi tam kvadratui panašiai kaip ir Monai Lisai. Tik štai bėda: tame „kvadrate“ nėra ne tik jokios paslėptos šypsenos, bet ir apskritai nieko – išskyrus juodą spalvą.

Tad kodėl taip veržiamasi į Tretjakovo galeriją, kur paveikslas kabo?

Ogi todėl, kad ir čia jumis manipuliuojama. Manipuliacijai pastiprinti dar būtinai paaiškinama, kad vertinga yra tai, kas po ta juoda spalva paslėpta. Tie, kurie domisi, žino: ten tikrai paslėptas kitas paveikslas.

Bet niekas nežino koks. Ir todėl ta juoda dėmė rėmeliuose ant sienos visiems yra įdomi.
Kadangi jau girdžiu, kaip mane keiksnoja tikrieji meno mylėtojai, temą užveriu. Pakalbėkime apie paprastesnius dalykus.

Filosofas, lingvistas ir psichologas iš JAV – profesorius Noamas Chomskis tyrinėja manipuliacijos meną. Savo veikaluose jis atskleidžia realius „visuomenės sutikimo“ formavimo mechanizmus ir moko, kaip tą „visuotinį pritarimą“ išgauti.

Mažą dalelę tų mokymų prabėgsiu. Ir po dvitaškio pažymėsiu jų atitikmenis.

IŠGAUTI naudos, nukreipiant dėmesį į antraeiles problemas: tam puikiai tinka A.Krylovo pasakėčia „Lapė ir sūris“.

NEPOPULIARIOS priemonės vykdymo atidėjimas: mokesčius už šilumą galima atidėti ir vasarai.

BENDRAVIMAS su minia, kaip su mažais vaikais: „basakojai“ pagarbiai priimami net Prezidentūroje.

NEIGIAMŲ emocijų sukėlimas: gąsdinimai karu, pranešimai apie masinių kapaviečių rengimą nedraugiškoje šalyje. GYVENTOJŲ debilizacija ir vidutinybių ugdymas: TV laidos apie smurtą šeimoje, pasipriešinimus policijai. TUŠTYBIŲ ir paviršutiniškumo vertimas madingais: pseudožvaigždžių gyvenimo aprašymai, lietuviški „humoro“ vakarai. Ir t.t.

Žmonėmis manipuliuojame pagal jų poreikius. Fiziologinius, saugumo ar noro būti tam tikros bendruomenės dalimi. Todėl siūlome tą, kas jiems patinka, o paskui brukame ir savo norą („Kadangi tu dabar mūsiškis, privalai...“). Ir tada privalai.

Galima ir manipuliacija pagal pomėgius. („Jei būsi su mumis, galėsi ir tu žvejoti“).

Galima manipuliacija – spąstai. („Būsi bendrijoje, bet teks susimokėti“).

Manipuliacija-reklama: „Tik su šita dantų pasta tavo šypsena bus nepakartojama!“

Manipuliacija, ant kurios „pakibo“ pats Šerlokas Holmsas: kuomet Toji Ponia norėjo sužinoti, kur gi jis slepia kompromituojantį laišką, sukėlė gaisrą. Žinoma, Šerlokas iškart puolė prie to „stalčiuko“. Ir išsidavė.

Kadangi didžiausioji žmogaus baimė yra baimė prarasti, su didžiausiomis pasaulio manipuliacijomis susiduriame (arba esame priversti susidurti) kasdien.

Todėl ir savo būstus, automobilius, turtą apdraudžiame. Ir niekada nesužinosime, kiek pelno kas mėnesį ar kas savaitę susižeria tie mūsų draudikai.

Nes su jų manipuliacijomis susidursime tik tuomet, kai kas nors atsitiks.

Jau retai taikoma, bet LT valstybėje iki šiol dar pasitaikanti yra vieno bjauraus žmogaus – tokio Josifo Stalino pavarde pavadintoji manipuliacija. Kai viename pobūvyje garsų anų laikų dainininką Kozlovskį svečiai vertė dainuoti vis kitas jų pageidaujamas dainas, J.Stalinas nutarė pabūti demokratiškas ir į svečius kreipėsi taip: „O gal tegu draugas Kozlovskis padainuoja tai, ką jis pats dainuoti nori?

Aš manau, – pasakė J.Stalinas, – kad dabar jis nori padainuoti „Menu akimirką žavingą...“

Bet gerokai gudresnis už J.Staliną pasirodė bemaž prieš 600 metų Prancūziją valdžiusio Liudviko XI astrologas. Istorija neišsaugojo jo vardo, tačiau mintį per šimtmečius atnešė: kuomet karalius to astrologo paklausė, kada gi jis pranašaująs valdovo mirtį, tas gudrusis ir klastą numatęs astrologas, paskubėjo atsakyti: „Maždaug trečią dieną po mano mirties, Jūsų didenybe...“

Bet tuo apie karalius dar nebaigėme.

Dabar paklausiu jūsų – tų, kurie ant lauko durų sausio 6 d. nupiešėte tris karališkas raides ir tris katalikiškus kryželius: ar žinote, ką tie kryželiai ir tos raidės reiškia?

Tai – ženklas, kad už tų durų gyvena savo turtais dalytis pasiryžę ir dosnūs žmonės. Ir te nebūna tai tik manipuliacija!