Apversta mitybos piramidė: pavojingas eksperimentas ar išsigelbėjimas?
(1)Pastarosiomis dienomis aistras kaitina bei aršias diskusijas iššaukia ir naujoji JAV paskelbta mitybos piramidė, kuri laužo ankstesnius nusistovėjusius kanonus. Internete pasipylė komentarų banga: vieni sako, kad tai didžiausia nesąmonė, o kiti priešingai - giria ir džiaugiasi, kad pagaliau suvokta tikroji mitybos esmė.
Savo darbais ir rūpesčiais užsiėmusiems žmonėms darosi vis sudėtingiau suprasti: kur gi yra tikroji tiesa? Juolab kad internete - toks skirtingos informacijos srautas, kad atsirinkti darosi vis sunkiau.
Apie mitybą, sportą ir motyvaciją savo įžvalgomis su „Vakarų ekspresu“ dalijasi patyrę sveikos gyvensenos, kūno rengybos specialistai ir asmeniniai treneriai Arvydas Mišeikis, Zita Satkauskaitė bei dietistės Laura Panavė ir Roberta Mišeikienė.
Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne trumpalaikiai pažadai ir greitas rezultatas, o nuoseklumas ir ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai.
„Niekada nereikia perlenkti lazdos, kad nepakenktumėte savo sveikatai“, - akcentuoja pokalbininkai.
Kas keičiasi mitybos piramidėje?
Žinoma Klaipėdos dietistė L. Panavė pripažįsta, kad šių dienų viena didžiausių aktualijų mitybos tema - JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos paskelbta naujoji mitybos piramidė, kuri yra apversta pagal tai, kaip turi iš tiesų maitintis žmogus.
„Atnaujinus 2025-2030 m. mitybos gaires, pripažįstama, jog mityba, paremta cukrumi, rafinuotais aliejais, baltais miltais ir itin perdirbtais produktais, nėra ne tai, kad tvari ir sveikatai palanki, ji skatina nutukimą, 2 laipsnio cukrinį diabetą ir kitus sutrikimus. Mitybos kokybė yra svarbesnė nei vien kalorijų skaičiavimas.
Esminiai dalykai, kurie keičiasi, yra iš tiesų labai dideli: į pagrindinę piramidės dalį grąžinami baltymai, tarp jų ir raudonoji mėsa bei gerieji riebalai, taip pat riebūs pieno produktai. Naujosios gairės eliminuoja perdirbtą maistą, angliavandeniai lieka pačia mažiausia mitybos piramidės dalimi. Tai, ką valgome, yra svarbiau nei tai, kiek kalorijų suskaičiuojame. Valgykime tikrą maistą", - pabrėžė L. Panavė.
Dar ji pridūrė: „Man, kaip dietistei, naujoji piramidė - labai puiki naujiena. Tikrai laukiau tokios dienos ir mano maisto raciono pagrindas yra mėsa, gerieji riebalai, pieno produktai, daržovės, vaisiai ir uogos - propaguoju tai jau daugybę metų.
Mano klientės taip pat maitinasi pagal naująją piramidę, ir jau seniai... Pasiekia puikių rezultatų, gerų sveikatos rodiklių ne tik pačios, bet ir jų šeimos. Mes neskaičiuojame kalorijų, mes valgome kokybišką maistą. Diskusijos vyksta, kadangi visada mus mokė valgyti daug angliavandenių, gąsdino mėsos žala sveikatai, draudė kiaušnius ir panašiai", - „Vakarų ekspresui" sakė L. Panavė.
Siūlo vadovautis sveiku protu
Pasak dietistės, www.emityba.lt platformos įkūrėjos R. Mišeikienės, naujosios JAV mitybos gairės pristatomos kaip esminis lūžis, tačiau problema prasideda ne ties tuo, kas pasakyta, o ties tuo, kas nutylėta.
„Gairėse pateikiamos bendros kryptys - baltymų kiekis, sočiųjų riebalų procentas bei pieno produktų, daržovių, vaisių ir viso grūdo angliavandenių porcijų skaičius, tačiau nepateikiami aiškūs skaičiai, kiek energijos žmogus turėtų gauti iš angliavandenių, riebalų ir baltymų. Žinoma, visuomeninėse mitybos gairėse tokie skaičiai nebūtinai turi būti nurodomi - jų paskirtis nėra sudaryti individualų mitybos planą, o tik padėti orientuotis.
Tačiau būtent čia ir atsiranda paradoksas - praktikoje skaičių išvengti neįmanoma. Vos tik žmogus pradeda tomis gairėmis vadovautis realiame gyvenime - rinktis porcijas, planuoti dienos maistą, siekti rezultatų - skaičiai atsiranda savaime. Kalorijų, baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekiai tampa neišvengiami.
Kai angliavandeniai nuolat suvokiami kaip problema, o ne kaip energijos šaltinis, pati mityba dažnai tampa problema. Mano 34 metų darbo patirtis rodo, kad mitybos modeliai, kuriuose angliavandeniai nėra demonizuojami, leidžia išvengti lėtinio energijos trūkumo ir pasiekti tvaresnių rezultatų.
Tuo tarpu mitybos modeliai, kuriuose angliavandeniai labai ribojami ir laikomi problema, praktikoje dažniau patys tampa problema - siejami su nuolatiniu energijos trūkumu, nuotaikų kaita, miego sutrikimais ir hormonų svyravimais, o ne tvariais rezultatais", - akcentuoja R. Mišeikienė.
Dar ji pridūrė: „Man kyla natūralus klausimas - kodėl Lietuva turėtų skubėti vadovautis JAV modeliu, kuris dar neturi nei ilgametės praktikos, nei laiko patikrintų rezultatų? Tuo tarpu egzistuoja mitybos modeliai, paremti realia patirtimi - pavyzdžiui, Viduržemio jūros ar Japonijos mityba, kurių kontekste žmonės gyvena ilgiau ir serga rečiau.
Kai mitybos gairės pateikia apverstą piramidę ir nepasako aiškių skaičių, jos nepalieka laisvės - jos palieka painiavą. Todėl galbūt šį kartą būtų išmintingiau ne aklai perimti naują modelį, o palaukti, stebėti ir vadovautis sveiku protu. Nes mityba be skaičių nėra laisvė - tai neapibrėžtumas, kuris dažnai kainuoja energiją, sveikatą ir rezultatus. Ir čia jau kyla paskutinis, bet esminis klausimas: ar mes vis dar kalbame apie mitybos gaires, ar jau siūlome valgyti „iš akies“? - retoriškai klausė R. Mišeikienė.
Pavyzdį turi rodyti tėvai
16 metų kūno rengybos trenere dirbanti klaipėdietė Z. Satkauskaitė teigė, kad mados ir tendencijos yra tik tam tikras bumas, o esmių esmė prasideda nuo paprastų dalykų.
„Svarbiausia, mano nuomone, yra ne kažkieno sukurtos ir keičiamos piramidės, o kiek tu judi, kaip tu maitiniesi, koks tavo streso lygis, kiek tu laiko skiri poilsiui, miegui. Esminiai, paprasti dalykai, kurie rezultatui ir turi daugiausiai įtakos.
Galbūt žmonės pernelyg užsikabina: va, iš Amerikos atkeliavo nauja tendencija ir panašiai.
Juk žmogus yra sukurtas judėti, miegoti, pavalgyti, gerai jaustis, siekti būti sveikas, o visos tendencijos nuolat keičiasi ir jos esminės įtakos nedaro. Juk kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus pagal žmogaus poreikius.
Juk mitybos pagrindas: baltymai, angliavandeniai, skaidulos, riebalai, kalorijų deficitas, jei reikalingas kūno svorio sumažinimas", - kalbėjo Z. Satkauskaitė.
Anot jos, žmogus sukurtas judėti, o šiuolaikinis pasaulis tapo toks patogus: "nuvažiavai automobiliu iki pat parduotuvės durų, visą dieną sėdi darbe prie kompiuterio, namuose grįžęs - prie TV ar telefono ekrano, valgai ką nori, nesportuoji ir tikiuosi, kad kūno svoris su metais nesikeis. Ne, taip nebus. Žmogui reikia judėjimo.
Mano patarimas paprastas: iki parduotuvės eikite pėsčiomis, jei nemėgstate sportuoti, keliaukite į mišką ar prie jūros pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, šiltuoju sezono metu važinėkite dviračiu", - kalbėjo Zita.
Dar, anot Z. Satkauskaitės, svarbus akcentas - tėvų rodomas pavyzdys savo vaikams.
„Tėvai vaikams yra tarsi savotiškas veidrodis: jei tėvai bus aktyvūs, sportuos, sveikai maitinsis, savo pavyzdžiu rodys sveiko gyvenimo įpročius, tada ir vaikai tai perims. O jei tėvai nerodo deramo pavyzdžio, tai tampa tarsi užburtas ratas. Kaip tas vaikas keis savo įpročius, jei šeimoje mato kitokį gyvenimo pavyzdį“, - retoriškai klausė Z. Satkauskaitė.
Stebuklingų piliulių nėra
Daugiau nei 20 metų trenerio patirties turintis A. Mišeikis akcentuoja, kad svarbu režimas, užsispyrimas, kantrybė ir įsiklausymas į tai, ką sako patyrę specialistai, o ne eksperimentavimas pasiskaičius internete abejotinų „profesionalais“ prisistatančiųjų minčių.
„Juk kai žmogui skaudą dantį, jis nepuola jo tvarkytis pas batsiuvį arba ieškoti informacijos internete, kaip jį ištraukti. Taip pat, kai suskausta pilvą, pats nesiryžta operuotis apendicito. Kiekvienas turime dirbti savo darbą. Visada savo klientams sakau: negalima taupyti sveikatos sąskaita“, - sakė A. Mišeikis.
Jis pabrėžia, kad stebuklingų receptų ir piliulės nėra.
„Nemanykite, kad išgersite kokią nors tabletę ir staiga tapsite tobuli. Aš nuolat savo klientams pabrėžiu, kad mūsų kūnas - tai sudėtinga gyva sistema, kurios pusiausvyrą nulemia pozityvus mąstymas, įvairi ir subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Kai man sako: „Nerandu laiko sveikai mitybai ir mankštai“, atsakau: „Jei neplanuoji, tai ir nerandi laiko sveikai gyventi.“ Gerbk savo kūną: valgyk subalansuotą, įvairų maistą ir netapk šiukšliadėže. Pasirink tokį gyvenimo būdą, kuris teiktų džiaugsmą, o ne kančią", - sako A. Mišeikis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą