Todėl patys apgamai paprastai yra tamsiai rudos spalvos, nors skirtingiems žmonėms jų spalva gali skirtis.
Jie gali būti plokšti arba iškilūs, dideli arba maži.
Kai kurie žmonės turi tik keletą apgamų, o kiti – tiek daug, kad jų neįmanoma suskaičiuoti. Visus juos reikia stebėti.
Surinkome populiariausius klausimus apie apgamus ir gavo atsakymus iš mūsų ekspertų.
Koks apgamo dydis laikomas normaliu?
Pagal dydį apgamai skirstomi į mažus (skersmuo iki 1,5 mm), vidutinius (1,5–10 mm) ir didelius (daugiau kaip 10 mm).
Maži apgamai paprastai yra mažai pastebimi ir nekelia problemų.
Vidutinius, didesnius nei 5 mm, ir ypač didelius apgamus rekomenduojama kas mėnesį apžiūrėti ir, jei pasikeičia jų forma ar spalva, kreiptis į dermatologą.
Ar apgamai gali išsivystyti į vėžį?
Bet kuris apgamas gali virsti melanoma – odos vėžiu. Šios ligos pavojus yra tas, kad ji greitai progresuoja ir gali metastazuoti į limfmazgius ir kitus organus.
Tiksliai nustatyti, ar apgamas yra „normalus“, ar piktybinis, gali dermatologas, atlikęs aparatinį tyrimą (dermatoskopiją) ir histologinę analizę.
Šie metodai leidžia nustatyti melanomą ankstyvoje stadijoje, kai ją galima lengvai išgydyti.
Kada apgamas turėtų kelti nerimą?
Jei apgamas laikui bėgant pasikeitė, tapo asimetriškas, nelygus, pakeitė spalvą, pradėjo trūkinėti, niežėti ar kraujuoti, verta kreiptis į dermatologą apžiūrai.
Taip pat reikėtų susirūpinti, jei apgamo viduje jaučiamas kietas mazgelis, o aplink jį atsiranda uždegimas ar paraudimas.
Ar galima pašalinti apgamą?
Dermatologas gali rekomenduoti pašalinti apgamą, jei yra įtarimas, kad jis virsta melanoma – odos vėžiu. Po procedūros pašalinti audiniai siunčiami histologiniam tyrimui. Jei melanoma patvirtinama, gydytojas skiria gydymą.
Apgamas taip pat galima pašalinti, jei jis sukelia diskomfortą.
Tačiau po to taip pat svarbu atlikti histologinę analizę, kad įsitikintumėte, jog apgamas buvo gerybinis ir tolesnis gydymas nereikalingas.
Kiek dažnai reikia tikrinti apgamus?
Norint pastebėti apgamų pokyčius, juos reikia reguliariai apžiūrėti ir maždaug kartą per pusmetį ar metus parodyti dermatologui.
Tai ypač svarbu daryti žmonėms, kurie turi daug vidutinio dydžio ar didelių apgamų arba kurių giminaičiai sirgo odos vėžiu.
Ar apgamai gali išnykti savaime?
Su amžiumi apgamai gali atsirasti ir išnykti, nors pastarasis atvejis yra retas. Paprastai apgamai, atsiradę vaikystėje, sumažėja arba visiškai išnyksta. Tai gali įvykti dėl hormoninių pokyčių ir natūralaus odos senėjimo.
Jei apgamas atsirado ir po kurio laiko išnyko, palikdamas ant odos neįprastos spalvos dėmelę, verta pasitikrinti. Toks apgamo elgesys gali rodyti piktybinį naviką.
Kaip išvengti naujų apgamų atsiradimo?
Nauji apgamai dažnai atsiranda dėl saulės spindulių poveikio. Norint sumažinti jų atsiradimo tikimybę, reikia vengti ilgai būti saulėje.
Rekomenduojama naudoti saulės kremus su SPF didesniu nei 50. Juos galima tepti lokaliai – tik ant apgamų.
Ką daryti, jei apgamas kelia įtarimų?
Jei apgamas pakeitė spalvą, dydį ar formą, pradėjo niežėti ar trūkinėti, reikia kreiptis į dermatologą.
Gydytojas apžiūrės jį specialiu dermatoskopu ir, jei reikia, nukreips histologiniam odos navikų tyrimui. Tyrimas leis atmesti arba patvirtinti odos vėžį ir, jei reikia, paskirti gydymą.
Parengta pagal užsienio spaudą

Rašyti komentarą