Nukrito miegamajame
Ugnies kamuolį, kuris kovo 8 dieną, sekmadienį, prieš pat 19 val. Vidurio Europos laiku švytėjo apie šešias sekundes, stebėjo žmonės visoje Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose. EKA teigimu, danguje objektas paliko ryškų švytintį pėdsaką. Objekto skrydį fiksavo ne tik specialios kosminiams objektas sekti skirtos kameros, kamuolį mobiliaisiais telefonais užfiksavo tūkstančiai Europos gyventojų.
Kaip rašo mokslo naujienų portalas „Live Science“, reiškinį ne tik galėjo stebėti tūkstančiai žmonių, Tarptautinei meteorų organizacijai buvo pateikta daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie stebėjimus. Pasak portalo „Space.com“, internete taip pat pasirodė dešimtys vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip meteoras ryškiai nušviečia vakaro dangų ir suskyla į kelias dalis. Kai kurie liudininkai pranešė girdėję kelis garsius trenksmus ar sprogimus, kai objektas byrėjo atmosferoje.
Ugnies kamuolys suskilo į mažus meteoritus, iš jų kai kurie, kaip pranešama, pataikė į bent vieną namą Vokietijos Koblenco mieste, pirmadienio vakarą paskelbtame pranešime teigė EKA. Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ teigimu, meteoritas pataikė į gyvenamą namą, stovintį Gelso (Güls) mieste, ir namo stoge išmušė maždaug futbolo kamuolio dydžio skylę. Pasak portalo „Space.com“, vienas meteoro fragmentas pramušė namo stogą ir nukrito į tuščią miegamąjį, kai kurie fragmentai buvo rasti ir aplink namą. Tiesa, apie nukentėjusiuosius nepranešama. Mat, anot JAV leidinio „Stars and Stripes“, tuo metu namo gyventojai buvo kitame kambaryje, todėl sužeidimų išvengė.
Galimi pavojai
Tačiau ar gali į Žemę nukritusios meteoritų dalys kelti pavojų žmogaus sveikatai? Mokslininkai pabrėžia, kad realus pavojus visuomenei yra itin mažas, tačiau tam tikros grėsmės egzistuoja – nuo mechaninio smūgio iki galimo dulkių poveikio kvėpavimo sistemai.
Didžiausia ir labiausiai realia rizika laikomas fizinis smūgis. Nors tokie atvejai itin reti, meteoritų fragmentai kartais nukrenta apgyvendintose teritorijose ir gali apgadinti pastatus ar sužeisti žmones. Apie tai rašo ir mokslo žurnalas „Meteoritics & Planetary Science“, kuriame pažymima, kad dauguma į Žemę patenkančių meteoroidų atmosferoje sudega, tačiau pavienės didesnės nuolaužos gali pasiekti paviršių.
NASA mokslininkai taip pat pabrėžia, kad pavojus kyla ne tiek dėl pačių meteoritų, kiek dėl jų sukeliamų smūgio bangų ar antrinių padarinių – pavyzdžiui, dūžtančių langų ar krentančių pastatų konstrukcijų. Tokios pasekmės buvo užfiksuotos ir 2013 metais rusijoje, Čeliabinske, kai apie 20 metrų skersmens meteoras sprogo atmosferoje ir sukėlė galingą smūginę bangą. Apie šį incidentą plačiai rašė daugelis tarptautinių leidinių, tarp jų ir „Space.com“. Tuomet sprogimo banga išdaužė tūkstančius pastatų langų ir sužeidė daugiau kaip tūkstantį žmonių.
Kita galima, nors ir nedidelė, grėsmė siejama su meteoritų cheminėmis savybėmis. Kosminiai akmenys dažniausiai yra sudaryti iš silikatų, geležies ir nikelio, tačiau jų paviršius po kritimo gali būti padengtas įvairiais oksidacijos produktais ar degimo metu susidariusiomis medžiagomis. Kaip pažymi NASA Planetinių mokslų institutas, meteoritai paprastai nėra toksiški, tačiau mokslininkai rekomenduoja nukritusių fragmentų neliesti plikomis rankomis ir apie radinį pranešti specialistams. Tokia rekomendacija pateikiama ir NASA programos „Meteorite Falls“ informacijoje, kur nurodoma, kad pagrindinis tikslas yra išsaugoti mėginį moksliniams tyrimams bei išvengti galimo užteršimo.
Tyrėjai taip pat analizuoja galimą meteoritų dulkių poveikį žmogaus organizmui. Moksliniame leidinyje „Acta Astronautica“ publikuotuose tyrimuose pažymima, kad smulkios kosminių kūnų dalelės, patekusios į kvėpavimo takus, gali sukelti uždegiminius procesus ar dirginti plaučius. Vis dėlto tokie scenarijai daugiausia siejami su kosminėmis misijomis arba dideliais dulkių kiekiais, o ne su pavieniais meteorito kritimo atvejais Žemėje.
Kartais diskutuojama ir apie hipotetinę biologinę riziką. Kai kurie mokslininkai kelia teoriją, kad kosminiai kūnai galėtų atnešti mikroorganizmų iš kitų dangaus kūnų. Tačiau prestižiniame mokslo žurnale „Nature Astronomy“ publikuotuose tyrimuose pažymima, kad tikimybė, jog tokie mikroorganizmai išliktų gyvybingi po įkaitimo atmosferoje ir galėtų paveikti Žemės gyvybę, laikoma itin maža. Dauguma meteoroidų, įskrieję į atmosferą, dėl trinties įkaista iki tūkstančių laipsnių temperatūros, todėl bet kokia biologinė medžiaga greičiausiai būtų sunaikinama dar prieš pasiekiant Žemės paviršių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą