Arvydas Sabonis – apie tai, kodėl jį ištiko infarktas: neabejoja, kad tai buvo vienas pagrindinių rizikos veiksnių

Anot gydytojų, Arvydas – išskirtinis pacientas dar ir tuo, kad iki šiol labai sąžiningai laikosi visų gydymo rekomendacijų, vartoja vaistus, reguliariai tikrinasi sveikatą.

Būtent tai lėmė, kad jo kraujagyslės iš naujo neužsikimšo, kad nėra jokių liekamųjų reiškinių, širdies raumuo yra atsistatęs, o ji pati dirba įprastu ritmu.

Arvydas Sabonis © DELFI 

„Jaučiuosi aš išties gerai. Šiuo metu niekuo nesiskundžiu, – paprašytas papasakoti apie dabartinę savo sveikatos būklę, kaip įprastai nedaugžodžiauja A. Sabonis

– Tada man išties pasisekė, nes viskas įvyko būnant sporto centre. Į klinikas buvau pristatytas tiesiai iš sporto salės – mano kolegos, centre su sportininkais dirbantys medikai sureagavo akimirksniu.

O laikas, ištikus miokardo infarktui, kaip sužinojau vėliau, – lemiantis veiksnys“.

Vaistus gerti – būtina

Tuo įsitikinęs krepšininkas. A. Sabonis tvirtina visada pasitikėjęs mokslu, medicina, tad jam niekada nekilo jokių abejonių vienos ar kitos gydymo rekomendacijos reikalingumu.

„Vartoju visus man paskirtus vaistus: kraują skystinančius, kraujospūdį mažinančius, nuo cholesterolio ir pan., taip pat reguliariai atlieku visus reikalingus tyrimus, gydytojai įvertina, ar mano kraujagyslės nepradėjo kimštis iš naujo.

Pačiam ramiau pasidaro sužinojus, kad viskas gerai“, – teigia sportininkas.

Į klausimą, ar sunku laikytis gydytojų patarimų, koreguoti įpročius ir gyvenimo būdą, juk po miokardo infarkto – tai būtina, A. Sabonis atsako labai paprastai: „Man – nesunku. Kaip ir minėjau, aš pasitikiu gydytojais, mat jie greta manęs, kaip profesionalaus sportininko, nuo ankstyvos jaunystės.

Nors žmonių, žinoma, visokių yra. Kai kurie kvailai užsispyrę, net ir po juos ištikusios nelaimės nelabai klauso rekomendacijų, nereguliariai vartoja vaistus ar visai jų nevartoja, manosi geriau išmanantys. Čia kaip ir krepšinyje – dalis sirgalių visada mano esantys geresni už trenerius“.

Ar gyvenimas labai pasikeitė po įvykusios nelaimės?

„Negaliu sakyti, kad drastiškai, bet kažkiek tikrai taip. Atsirado naujų įpročių, tuo tarpu kai kurių senųjų teko atsisakyti. Ir sportuoti nuo tada galiu visai kitaip.

Pradėjau vertinti gyvenimą, labiau džiaugtis kasdieniais dalykais, stengiuosi mažiau nervintis, nes net neabejoju – vienas pagrindinių veiksnių, išprovokavusių miokardo infarktą man, buvo stresas.

Nesinori pakartoti to, kas buvo. Ir kitiems linkiu to nepatirti, reguliariai ir laiku tikrintis profilaktiškai, nes daugeliu atveju būtent profilaktika padeda užbėgti rimtai ligai už akių“, – šypteli krepšinio legenda.

Pajutus neaiškų spaudimą krūtinėje – negalima delsti

Kasmet gruodį tradiciškai minima pasaulinė miokardo infarkto savaitė. Ta proga gruodžio 15 dieną, 15 valandą vyks nuotolinis edukacinis renginys, skirtas širdies ligomis sergantiems pacientams ir plačiajai visuomenei. Kviečiame dalyvauti, ir užduoti rūpimus klausimus gydytojams kardiologams.

Anot Kauno klinikų kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės prof. dr. Olivijos Gustienės, miokardo infarktas – tai širdies raumens žūtis, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsikemša jį maitinanti kraujagyslė.

Olivija Gustienė © G. Bitvinsko nuotr.

Gydytojos teigimu, pacientus galima išskirti į dvi sąlygines dalis: tuos, kuriuos miokardo infarktas ištiko dėl visiškai užsikišusių vainikinių širdies arterijų ir patyrusius vadinamąjį mikroinfarktą, kurio simptomai yra mažiau išreikšti, sunkiau atpažįstami, mat kraujagyslės yra ne užsikišusios, o labai smarkiai susiaurėjusios.

„Pirmuoju atveju, žmogaus simptomai labiau išreikšti – stiprus skausmas, neretai maksimalaus intensyvumo, su šalto prakaito pylimu, dusuliu, silpnumu, neretai ir mirties baime.

Registruojant elektrokardiogramą, iškart galima matyti ūminiam miokardo infarktui būdingus požymius.

Sergamumas miokardo infarktu tarp lyčių nevienodas: jei vyrai pradeda sirgti vidutiniame amžiuje, tai moterys – labiau po menopauzės, o sulaukus 75 metų, abiejų lyčių sergamumas šia liga daugmaž susilygina“, – pasakoja profesorė.

Prof. O. Gustienė tvirtina, kad infarkto metu pacientas kartais net nesako žodžio „skausmas“, o negerumą, sunkumą krūtinėje nurodo kaip spaudimą, veržimą, gniaužimą.

„Kai įvyksta širdies kairiojo skilvelio apatinės sienelės miokardo infarktas, simptomai esti panašūs, kaip kad virškinamojo trakto patologijos: asmuo skundžiasi skausmu „duobutėje“, pykinimu, galvoja ką nors ne taip suvalgęs. Atskirti šias būkles gali padėti elektrokardiograma, tam pakanka kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Todėl labai svarbi rekomendacija: jei žmogų negerumas krūtinėje vargina ilgiau nei 20–30 minučių, nepraeina ir ypač blogėja, reikia jokiu būdu nekentėti, nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą.

Skausmas signalizuoja, kad širdis šaukiasi pagalbos, bet jos negauna. Širdžiai trūksta deguonies, maisto medžiagų, nutrūkus kraujotakai širdies raumenyje, jau po 20 min. pradeda žūti širdies raumens ląstelės.

Neatstatant kraujotakos, pakitimai tampa negrįžtami, formuojasi didelis randas, plečiasi širdis ir vystosi širdies nepakankamumas. Todėl negalima delsti, laukti, planuoti planinės šeimos gydytojo konsultacijos.

Nekalbant apie pačią didžiausią grėsmę ūminio miokardo infarkto metu, kai sutrikus kraujotakai, gali pasireikšti gyvybei grėsmingi širdies ritmo sutrikimai, lemiantys staigią mirtį.

Todėl griežtai nerekomenduojama vykstant į ligoninę vairuoti automobilį pačiam ar vykti privačiu transportu, kad nelaimė neįvyktų kelyje, kai nebus galimybės padėti“, – pastebi kardiologė.

Laikas miokardo infarkto atveju, profesorės teigimu, svarbiausias

. „Greitoji pagalba Lietuvoje veikia puikiai, turime 5 centrus didžiuosiuose šalies miestuose, į kuriuos skubiai pristatomi miokardo infarkto ištikti pacientai ir kuriems suteikiama visa reikalinga pagalba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, atveriant kraujagyslę angiografijos metu, į kraujagyslę implantuojant specialų skėtiklį – stentą“, – tvirtina prof. O. Gustienė.

Ligos galima išvengti

Taip tvirtina profesorė. Anot jos, rizikos veiksnių, lemiančių aterosklerozines širdies ir kraujagyslių ligas, miokardo infarktą yra ne vienas. Kai kurių pakeisti neįmanoma, nes jie – sąlygoti blogo paveldėjimo – genetikos.

Širdies smūgis

„Yra skirtumai tarp lyčių – vyrai, kaip ir minėta anksčiau, šiomis ligomis serga dažniau nei moterys ir pradeda sirgti jaunesni.

Didesnė rizika sirgti yra ir tiems, kurių artimiausi giminaičiai – tėvai, broliai ar seserys – yra sirgę miokardo infarktu ar staiga mirę dėl širdies patologijos.

Taip pat labai didžiulę įtaką turi padidėjęs kraujospūdis, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, ypač jei šie veiksniai nereguliuojami.

Reikšmingas faktorius yra rūkymas (ypač šiam veiksniui jautrios yra moterys), antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, judėjimo stoka, nesubalansuota nesveika mityba, socioekonominiai veiksniai, stresas ir kas dabar visuotinai pradedama pripažinti – užterštas oras – visa tai gali būti susiję su širdies ir kraujagyslių ligų vystymusi.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika taip pat padidėja ir sergant inkstų ligomis, ypač esant inkstų funkcijos nepakankamumui, sergant podagra, reumatinėmis ir jungiamojo audinio ligomis.

Taigi, kuo daugiau rizikos veiksnių turi pacientas, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs“, – pasakoja prof. O. Gustienė.

Medikės tvirtinimu, labai liūdna, kad ne visi pacientai į tai kreipia dėmesį. O juk širdis – vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias organas.

„Jei šeimoje yra sergančių onkologinėmis ligomis, ko gero, žmogus linkęs reguliariai pasitikrinti sveikatą dėl analogiškos diagnozės, mat nerimauja dėl galimo paveldėjimo.

O kuo kitokia širdis? Kodėl pamirštama, kad gali būti paveldėtas polinkis sirgti ir kraujagyslių ligomis?

Būtina žinoti savo cholesterolio, ypač blogojo kiekį, kraujospūdį. Puikiai veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa – reikia tik jomis pasinaudoti“, – pažymi kardiologė.

Tikslas – kuo ilgiau išlaikyti stabilią sveikatos būklę

Nors liga išmuša tvirtą pagrindą iš po kojų ir kaip reikiant supurto, visgi ne visi pacientai linkę atsakingai elgtis ir klausyti gydytojų rekomendacijų. Kodėl?

Olivija Gustienė © G. Bitvinsko nuotr.

„Vieno teisingo atsakymo, kodėl žmonės taip elgiasi, nėra. Manau, kad pacientas, kai jį ištinka miokardo infarktas, per labai trumpą laiką gauna nepaprastai daug įvairios informacijos.

O su tokiu srautu susitvarkyti nėra lengva.

Yra nemažai įvairių mitų, patarimų, ką galima, o ko nebereikėtų daryti, turint tokią diagnozę. Žmonės natūraliai susipainioja, atsirenka ne tai, kas teisinga, o kas priimtina asmeniškai.

Kalbant apie antrinę profilaktiką, labai svarbu atminti, kad jos tikslas, jog liga nepasikartotų, kad kuo ilgiau pavyktų išlaikyti stabilią sveikatos būklę.

Tad norint pasiekti tikslą, būtina vartoti vaistus, pakeisti kai kuriuos įpročius. Taip, psichologiškai kartais tikrai nėra lengva niekad iki tol nevartojus vaistų, juos pradėti gerti kasdien ir net ne po vieną tabletę.

Žmogus išsigąsta, kartais pradeda nerimauti dėl šalutinių vaistų poveikių. Tačiau vaistai – reikalingi.

Kai kuriuos reikia gerti tik kurį laiką, kai kuriuos – visą likusį gyvenimą, nes vien sveika subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, kad ir kaip tai būtų svarbu, išgyvenus miokardo infarktą, stebuklų nepadarys – sveikatos būklę suvaldyti padės tik vaistai.

O jų šiandien turime išties didelį pasirinkimą, be to, daugėja ir inovatyvių preparatų, nes medicina, farmacija kasmet darosi vis pažangesnė.

Pavyzdžiui, jau yra net tokių preparatų, konkrečiai cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti, kuriuos reikia vartoti tik kelis kartus per metus“, – tvirtina prof. Olivija Gustienė.