Blėstant COVID-19 – naujos pandemijos ženklai? Mįslingas hepatitas pasiglemžia mažiausiuosius

Nuo balandžio pradžios sulaukiama vis daugiau nerimą keliančių ženklų apie kol kas nežinomos kilmės hepatitą, sunkiai smogiantį vaikams.

Pastaroji liga jau pareikalavo mažųjų gyvybių, nemažam skaičiui vaikų prireikė kepenų transplantacijos.

Ir, kas blogiausia, mįslingas hepatitas gali būti virusinės kilmės, taigi neapsiribojantis konkrečia geografine vietove, kur galėjo būti sukeltas toksinų – nors daugiausia užsikrėtimų kol kas fiksuota Jungtinėje Karalystėje (114 užsikrėtusiųjų), 11 susirgimų užfiksuota JAV, 12 – Izraelyje, kurį nuo Jungtinės Karalystės skiria visas Europos žemynas, dar 13 atvejų aptikta Ispanijoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), apie neaiškios kilmės hepatitą pranešė dar praėjusią savaitę.

„Pasak ECDC pranešimo, Jungtinėje Karalystėje vaikams pasireiškė sunkus ūminis hepatitas, dėl kurio buvo padidėjęs kepenų fermentų (AST ir ALT) kiekis daugiau kaip 10 kartų (iki daugiau nei 500 TV/l) ir daugeliu atvejų buvo nustatyta gelta.

Dalis vaikų jautė pilvo skausmą, viduriavo, vėmė, tačiau nekarščiavo. Visgi kai kurie susirgimai buvo itin sunkūs ir net buvo atlikta kepenų transplantacija.

Atlikti vaikų laboratoriniai tyrimai atmetė virusinių hepatitų, kuriuos gali sukelti žinomi A, B, C, D ir E hepatitų virusai, priežastį. Intensyviai ieškoma, kas galėjo sukelti vaikams hepatitą“, – rašoma ULAC pranešime.

Anot ULAC, atlikti tyrimai kol kas nepadėjo atskleisti hepatito kilmės – nepasitvirtino nei toksinių medžiagų sukelto hepatito hipotezė, nei adenovirusų, COVID-19 ar vakcinos nuo COVID-19 padarinių hipotezės.

„Šiuo metu tiksli šių vaikų hepatito priežastis lieka nežinoma, bet, pasak tyrėjų, atsižvelgiant į epidemiologinį ir klinikinį hepatito vaizdą, vis daugiau požymių, jog tai infekcinės etiologijos hepatitai.

Tyrimai vyksta visose apie vaikų susirgimo atvejus pranešusiose šalyse“, – teigiama ULAC pranešime.

Nežinomos priežastys

Kol kas daugiausia dėmesio mįslingas hepatitas sulaukia Didžiojoje Britanijoje, šiuo metu ženkliai pirmaujančioje pagal užsikrėtimų šiuo hepatitu skaičių. Britai bando išsiaiškinti, kokios yra keisto susirgimo priežastys.

Anot Jungtinės Karalystės portalo „Daily Mail Online“, iš pradžių tarp virusologų kelta versija, kad naujasis hepatitas vaikus galėjo pulti dėl griežto karantino, kai britams tekdavo tiesiog sėdėti namuose, metu nusilpusios imuninės sistemos.

Tačiau pastarajai hipotezei rimtą smūgį sudavė faktas, kad JAV pirmieji devyni hepatito atvejai buvo nustatyti Alabamoje, o ši valstija toli gražu nepasižymėjo griežtais COVID-19 suvaržymais, kurių metu būtų tekę sėdėti namuose ir alinti savo imuninę sistemą.

Seniai žinomas posakis, kad virusai nežino sienų.

Dar daugiau klausimų nei atsakymų pateikia faktas, kad pirmieji penki naujojo hepatito atvejai Alabamoje buvo užfiksuoti dar 2021 m. spalį, o Jungtinėje Karalystėje ryškūs susirgusių vaikų skaičiai imti pastebėti tik balandžio pradžioje.

Sunkūs padariniai

Šiuo metu situacija negerėja – susirgusių vaikų skaičius tik auga. To paties portalo „Daily Mail Online“ balandžio 25-osios duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sulaukė 169 pranešimų iš 12 valstybių apie „staigaus nežinomos kilmės hepatito atvejus“.

Iš šių 169 susirgusiųjų vienas vaikas mirė, septyniolikai prireikė kepenų transplantacijos. Kurioje valstybėje mirė hepatitu sirgęs vaikas, PSO neatskleidžia.

Anot britų, susirgusiųjų amžius svyruoja nuo vieno mėnesio iki 16 metų, tačiau, nepaisant amžiaus, daugumą susirgusiųjų sieja tai, kad jiems prireikė stacionaraus gydymo.

Be jau minėtų valstybių, naujojo hepatito atvejų buvo aptikta Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Airijoje, Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje ir Rumunijoje.

Virusai nežino sienų

ULAC vadovas Saulius Čaplinskas portalui sakė, kad šiuo metu kažkokių naujų duomenų apie naujojo hepatito kilmę nėra, aišku tik tiek, kad fiksuojami nauji susirgimų atvejai.

„Šiuo metu sunku pasakyti kažką naujo, išskyrus tai, kad auga mastas. Iš vienos pusės tai parodo, kad skubaus reagavimo sistema galbūt veikia efektyviai.

Galbūt tokiu atveju galime daryti prielaidą, kad gal ir anksčiau buvo tokių atvejų, tiktai jie nelabai papuldavo į medikų akiratį. Bet čia tik spekuliacija.

Aišku viena, kad tikrai yra sunkūs hepatito atvejai vaikams. Yra mirties atvejis, yra kepenų persodinimo atvejų“, – sakė ULAC vadovas.

Saulius Čaplinskas. LRT

Anot S. Čaplinsko, tikrinami visi galimi kilmės variantai, tačiau kol kas nėra aiškaus atsakymo, dėl ko galėjo kilti neaiškios kilmės hepatito protrūkis.

„Pradėta nuo to, galbūt tai kažkokios toksinės kilmės – atmesta. Dabar labiau linkstama, kad vis tik tai yra kažkoks infekcinis agentas. Bet tada klausimas, koks infekcinis agentas.

Kai kalbama apie kepenis, pirmiausia žiūri, ar nėra kepenų virusų. Įprastiniai hepatito virusai A, B, C, D, E – atmesti.

Toliau – pastebėta, kad gal adenovirusai gali sukelti. Kol kas tai nepasitvirtino, nes vienais atvejais randa adenovirusų, kitais neranda.

Na ir, aišku, kovido plitimo fone buvo žiūrima, ar yra sąsajų su COVID-19 arba COVID-19 skiepais. Irgi atmesta – vienais atvejais vaikai buvo sirgę, kitais nesirgę, vienais atvejais – skiepyti, kitais neskiepyti, dar kitais – per jauni, kad išvis gautų skiepą“, – sakė ULAC vadovas.

Pasiteiravus, ar pastarasis hepatitas geografiškai artėja prie Lietuvos, S. Čaplinskas sakė, kad į klausimą atsakyti sunku – nėra žinoma, kokios sąlygos palankios šiam susirgimui.

Tačiau karti tiesa tokia, kad virusams sienos neegzistuoja.

„Kol kas sunku pasakyti, kas tai per infekcinis agentas ir kas tai galėjo lemti.

Bet seniai žinomas posakis, kad virusai nežino sienų. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje“, – sakė S. Čaplinskas.