Dauguma šalies gyventojų SAM inicijuotą sveikatos apsaugos reformą vertina skeptiškai, pusė gyventojų apie ją nėra girdėję
Skelbiama, kad reformos prioritetinių tikslų įgyvendinimas padės pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sumažinti eiles gydymo įstaigose, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę bei sumažinti šešėlį (neoficialius atsiskaitymus už paslaugas).
Šių metų liepos 4-19 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, pusė visų apklaustųjų – 50 proc., nežino arba jiems neteko nieko girdėti apie SAM inicijuojamą reformą ir jos turinį. Kiek mažiau – 45 proc. teigia, kad apie šią reformą žino arba yra kažką girdėję, 5 proc. nieko neatsakė.
Apie reformą geriau informuoti yra 50 metų ir daugiau amžiaus turintys asmenys, dažniau moterys, gaunantys vidutinį ar didesnį (virš 1600 eurų) darbo užmokestį. Taip pat šalies gyventojai su aukštesniu nei vidurinis ar profesinis išsilavinimu, specialistai, tarnautojai.
Nieko negirdėjo arba nežino apie šią reformą 18-29 metų amžiaus asmenys, dažniau vyrai, su žemomis (850 eurų ar mažiau) gaunamomis pajamomis, gyvenantys kaime.
Dauguma – net 63 proc., apie tokią reformą žinančių gyventojų pesimistiškai vertina reformos efektyvumą ir naudą, kad esą ji padės pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, taip pat sumažins eiles ir panaikins šešėlį gydymo įstaigose.
Beveik trečdaliu mažiau – 23 proc., apklaustųjų tiki, kad reforma išspręs minėtas problemas, 14 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Tai, kad nemokamomis gydymo paslaugomis naudojosi, t.y., per pastaruosius metus lankėsi tik valstybinėse gydymo įstaigose, nurodė 51 proc. apklaustųjų. Toks pat procentas apklaustųjų teigia, kad savo valstybinės gydymo įstaigos nerekomenduotų kitiems.
Ta pati apklausa parodė, kad 44 proc. apklaustų šalies gyventojų sutiktų valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose mokėti papildomai už geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, o 43 proc. apklaustųjų, kad privačiose ir valstybinėse gydymo įstaigose paslaugas gautų greičiau t.y., netektų laukti eilėse.
Neprieštarautų mokėti papildomai dažniau pasisakė moterys, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (virš 1600 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.
Tuo tarpu didesnė dalis vyrų, taip pat jaunimas iki 30 metų, pensininkai, bedarbiai – respondentai iš kaimo vietovių – tam prieštarautų.
Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1007 pilnamečių Lietuvos gyventojų, buvo vykdomas interviu metodu 2022 metų liepos 4-19 dienomis.
Rašyti komentarą