Devyni iš dešimties žmonių nežino, kada paskutinį kartą tikrino kraujospūdį

Simptomai, kuriuos vadiname „nuovargiu"

Moderni darbo aplinka išmokė mus ignoruoti kūno signalus. Galvos skausmas? Išgersiu kavos. Dusulys lipant laiptais? Reikia daugiau sportuoti. Neįprastas širdies plakimas? Tikriausiai stresas.

Problema ta, kad tie patys simptomai gali reikšti ir visiškai nekenksmingus dalykus, ir rimtų ligų pradžią. Atskirti vieną nuo kito be medicininės apžiūros – neįmanoma. Būtent čia prasideda šeimos gydytojo vaidmuo.

„Pacientai dažnai ateina su vienu nusiskundimu, o pokalbio metu paaiškėja kelios susijusios problemos", – pastebi Antalgija.lt klinikos specialistai. „Galvos skausmas gali būti susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu, o dusulys – su širdies ritmo sutrikimais."

Pirmoji grandis, kuri nusprendžia viską

Šeimos gydytojo funkcija sveikatos sistemoje dažnai nesuprantama. Tai nėra „paprastas" gydytojas, kuris tik išrašo siuntimus kitur. Kvalifikuotas šeimos medicinos specialistas atlieka pirminę diagnostiką, skiria tyrimus, gydo daugumą kasdienių ligų ir stebi chroninius pacientus.

Dar svarbiau – jis mato visą vaizdą. Žino šeimos istoriją, ankstesnes ligas, vartojamus vaistus. Ši informacija būtina priimant sprendimus: ar simptomas reikalauja skubios intervencijos, ar pakaks stebėjimo.

Kauniečiai, ieškantys pirminės sveikatos priežiūros, gali apsilankyti pas šeimos gydytojas Kaune – konsultacijos metu įvertinama bendra sveikatos būklė ir nustatomas tolimesnių veiksmų planas.

Širdis neskauda – kol neskauda

Kardiovaskulinės ligos Lietuvoje išlieka pagrindinė mirties priežastis. Tačiau apie savo širdies būklę susimąstome tik tada, kai pajuntame simptomus. Ironiška, nes daugelis širdies ligų ankstyvose stadijose jokių simptomų nesukelia.

Padidėjęs kraujospūdis vadinamas „tyliuoju žudiku" ne be reikalo – žmogus gali metus gyventi su hipertenzija, kol įvyksta insultas ar infarktas. Cholesterolio perteklius kraujyje taip pat nejaučiamas, kol arterijos nesusiaurėja pakankamai, kad sukeltų krūtinės skausmą.

Todėl kardiologinė patikra rekomenduojama ne tik tiems, kas jau turi nusiskundimų. Vyrams po 40 ir moterims po 50 metų širdies ir kraujagyslių sistemos įvertinimas turėtų tapti rutina – ypač jei šeimoje būta ankstyvų širdies ligų atvejų.

Kada laikas kreiptis pas kardiologą

Yra simptomų, kurių nereikėtų aiškintis internete.

Skausmas krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu – net jei praeina pailsėjus. Tai klasikinis krūtinės anginai būdingas požymis, rodantis, kad širdies raumenį maitinančios arterijos galimai susiaurėjusios.

Dusulys, neproporcingas fiziniam aktyvumui – jei anksčiau lengvai užlipdavote tris aukštus, o dabar prireikia sustoti antrame, verta pasitikrinti.

Širdies permušimai ar greitas plakimas ramybės būsenoje – dažniausiai tai nepavojingi ekstrasistoliai, tačiau gali signalizuoti ir apie prieširdžių virpėjimą, kuris didina insulto riziką.

Galvos svaigimas ar alpimo pojūtis – gali būti susiję su širdies ritmo sutrikimais ar vožtuvų problemomis.

Antalgija.lt klinikoje kardiologas Kaune atlieka išsamią širdies ir kraujagyslių diagnostiką, įskaitant EKG, echoskopinį tyrimą ir krūvio testus.

Prevencijos matematika

Skaičiai kalba aiškiau už žodžius.

Kardiologinė konsultacija su baziniais tyrimais kainuoja 50–100 eurų. Vidutinė hospitalizacijos po infarkto kaina Lietuvoje – virš 5000 eurų, neskaičiuojant reabilitacijos ir medikamentų. Apie prarastą darbingumą ir gyvenimo kokybę net nekalbant.

Prevencinis vizitas pas šeimos gydytoją užtrunka valandą. Lėtinės ligos gydymas trunka metus – kartais visą gyvenimą.

Matematika paprasta, tačiau elgsena keičiasi lėtai.

Klausimai, kurių nedrįstama užduoti

Ar galiu iš karto eiti pas kardiologą, ar būtinas siuntimas? Privačiose klinikose siuntimas nebūtinas – galite registruotis tiesiogiai. Tačiau jei turite sveikatos draudimą ar norite, kad dalis tyrimų būtų kompensuojami, pirmiau verta apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Kaip dažnai reikėtų tikrintis širdį, jei nieko neskauda? Po 40 metų rekomenduojama bent kartą per 2–3 metus atlikti bazinę kardiovaskulinę patikrą: kraujospūdžio matavimas, cholesterolio tyrimas, EKG. Jei šeimoje būta širdies ligų – dažniau.

Ar stresas tikrai gali pakenkti širdžiai? Taip. Lėtinis stresas didina kortizolį, o šis ilgainiui skatina uždegimą, aterosklerozę ir hipertenziją. Tai ne metafora – stresas turi fiziologinį poveikį kraujagyslėms.

Ne apie ligas, o apie tai, kaip jų išvengti

Medicinoje yra posakis: geriausias gydymas – tas, kurio neprireikė. Reguliarūs sveikatos patikrinimai nėra laiko švaistymas ar hipochondrija. Tai investicija, kuri atsiperka ne iš karto, bet atsiperka garantuotai.

Užsirašyti vizitui užtrunka dvi minutes. Širdis plaka maždaug 100 000 kartų per dieną. Galbūt verta bent kartą per metus pasitikrinti, ar ji tai daro tinkamai.