Dietologė atsakė: klimatariška mityba – dar viena populiarios gyvensenos mada ar sveikatai palankus racionas?

Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, klimatarų nereikėtų painioti su vegetarais – šie žmonės į savo mitybą įtraukia ne tik sezonines daržoves bei vaisius, bet ir mėsą, kuri mažiausiai prisideda prie šiltnamio efekto problemos.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, kad įmonės asortimente vidutiniškai virš 70 proc. duonos, pieno ir kiaušinių produktų yra lietuviški, tad svarstantys keisti mitybos įpročius parduotuvėje gali lengvai rasti pagrindinių klimatui palankių bei pigių produktų.

Naujas mitybos būdo pavadinimas

Klimatariška mityba – nors skamba kaip nauja sveikos gyvensenos mada, tačiau nėra naujas dalykas kaimo gyventojams. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad nemaža dalis Lietuvos kaimo gyventojų yra klimatarai, o ir pati norėtų tokį maitinimąsi propaguoti.

„Tokia mityba dabar aktuali, nes žmonės, kaip niekad anksčiau, rūpinasi planetos ateitimi. Yra žinoma, kad maisto vartojimas ir gamyba atsakingi už maždaug 30 % visų pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų. O viena pagrindinių klimatarų maitinimosi idėjų – mažinti šiltnamio efektą.

Reikėtų turėti mintyje, kad iš visų maisto produktų mėsa daugiausiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo. Kai kurios mėsos rūšis, pavyzdžiui, jautiena, aviena, ožkiena yra labiausiai prisidedančios prie minėto reiškinio“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.

Mitybos specialistė aiškina, kad klimatarai šiuo atveju vadovaujasi keliomis taisyklėmis, tačiau viena svarbiausių – tai, kad mityba turėtų būti planetai palanki.

„Tačiau tikėtina, kad ta mityba, kuri yra palanki planetai, bus palanki ir žmogaus sveikatai. Vis dėlto, kol kas nėra konkrečių mokslinių išvadų, nes ši mityba dar sąlyginai nauja, kad būtų galima pamatyti tam tikras tendencijas.

Bet remiantis lyginimu su kitais maitinimosi tipais, galėtų būti klimatariškoje mityboje nemažai naudos sveikatai“, – spėja gydytoja dietologė.

Jei norite tapti klimatarais, vadovaukitės šiais principais

Klimatariška mityba tarsi nukelia žmogų į vėlesnius laikus, kai lokalios produkcijos vartojimas buvo savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto, globalizacija padarė didelę įtaką šiam supratimui, tad užsiimti klimatui palankia mityba vėl reikėtų mokytis iš naujo.

„Klimatarai rekomenduoja nešvaistyti maisto: jo turėtų būti tiek, kiek žmogui reikia. Taip pat pirmenybė teikiama sezoniniam maistui, pirmiausia – daržovėms ir vaisiams kreipiant dėmesį ir į tai, kad jie nebūtų iš toli transportuojami, geriausia, jei tai – lokaliai užauginti produktai.

Dar rekomenduojama visiškai atsisakyti oru transportuojamo maisto bei to, kuris augintas dirbtinai šildomuose šiltnamiuose. Ypač rekomenduojama vengti maisto, kuris supakuotas į keletą pakuočių. O maisto likučius klimatariškoje mityboje reikėtų kompostuoti, bet ne išmesti“, – aiškina dr. E. Gavelienė.

Klimatarai – nebūtinai vegetarai, bet turi tikrinti mėsos kilmę

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad klimatariška mityba – tai beveik tas pats, kas vegetariška. Vis dėlto, tai nėra tiesa: gydytoja dietologė pabrėžia, kad klimatarai valgo mėsą, tačiau atsižvelgdami į jos gavybos poveikį aplinkai.

„Nėra taip, kad klimatarai visuomet rekomenduotų vegetarišką maitinimąsi. Tokioje mityboje siūloma tiesiog rečiau vartoti mėsą, pavyzdžiui, 1–2 kartus savaitėje. Vis dėlto, mėsos rūšis turėtų būti renkamasi ta, kuri mažiausiai prisideda prie šiltnamio efekto didėjimo: tai – kiauliena ir vištiena.

Be to, rekomenduojama maitintis tvariai auginta žuvimi, tad reikia pasitikrinti jos rūšį „Good Fish Guide“ puslapyje arba ieškoti specialaus ženkliuko, kuris žymėtų, jog žuvis – tvariai auginta“, – sako mitybos specialistė.

Klimatariškai mitybai – palankios sąlygos visoje Europoje

Pastebima, kad pastaraisiais metais išaugo vietinės produkcijos pasirinkimo tendencija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, jog kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje, tarp pirkėjų lokalumas renkantis produktus net viršija kainos rodiklį, kuris dažniausiai būna svarbiausias.

„Mūsų žiniomis, du trečdaliai europiečių, turėdami tokį pasirinkimą, mieliau renkasi vietinius produktus nei importuotus iš užsienio šalių. Ypač tokia pirmenybė skiriama pieno produktams. Taip pat verta paminėti, kad „Rimi“ prekybos tinkle Baltijos šalyse lokalumas jau daugelį metų yra įmonės strategijos dalis.

Tad pirmiausia stengiamės kuo labiau pažinti savo klientus ir išsiaiškinti, kokie yra jų apsipirkimo įpročiai, kultūra, pomėgiai, stebime ir populiarėjančias klimatariškos mitybos tendencijas“, – stebėjimais dalijasi ekspertė.

O. Suchočeva priduria, kad norint pasiūlyti pirkėjams geriausią lietuvišką produkciją, nemažiau svarbu yra remti ir mokyti Lietuvos tiekėjus, tiek dideles įmones, tiek mažus ūkius, turinčius išskirtinių produktų:

„Drąsiai įsileidžiame į savo parduotuves mažus vietinius gamintojus, suteikiame jiems daug vietos parduotuvėse ir duodame daugiau laiko jų produktams rasti savo pirkėjus.“

Vidutiniškai virš 70 % duonos, pieno ir kiaušinių produktų – lietuviški

Net ir nebetęsiantys tėvų ar senelių tradicijų auginti nuosavų maisto produktų kaimuose ar soduose, gali nesunkiai pereiti į sveikatai palankią klimatarišką mitybą apsiperkant prekybos centruose.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė teigia, kad vidutiniškai 82 % pagrindinių – duonos, pieno ir kiaušinių – tinklo parduotuvėse yra lietuviški, tad puikiai tinkantys klimatariškai mitybai.

„Rimi Lietuva“ tinklo pasiūloje beveik 99 % fasuotos duonos asortimento tiekėjų yra lietuviški, pieno produktų – apie 70 %, o kiaušinių – 70 %. Pastebime, kad mūsų pirkėjai jau spėjo pamėgti „Vikio“ skyrių, žinomą kaip Lietuvos ūkininkų turgelius, įsteigtus mūsų parduotuvėse.

Be to, galima pasidžiaugti, kad kai kurie lietuviški produktai bendrai pirmą kartą pasirodė mūsų prekybos centruose, o dabar jų galima rasti visose šalies parduotuvėse“, – pasakoja O. Suchočeva.