Į profesinę mokyklą - ir turint magistro diplomą

Pasirodo, vienoje Klaipėdos profesinėje mokykloje asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, sudarė apie 21 proc. visų šiemet priimtų mokinių.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotojo ugdymui Antano Jurevičiaus teigimu, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais profesinio mokymo programas rinkosi ir asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą: nuo visų priimtų mokinių tai sudarė apie 21 proc. 

Daugiausia jie rinkosi profesijos mokytojo, paramediko, gydomojo masažo specialisto, slaugytojo padėjėjo, dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo ar natūralios kosmetikos gamintojo profesinio mokymo programas.

„Gal tai ne mada - o poreikis ir noras persikvalifikuoti, įgyti darbo rinkoje perspektyvias ir paklausias profesijas“, - mano jis.

„Tarp stojančiųjų turime žmonių, jau įgijusių aukštąjį išsilavinimą, yra ir baigusių magistrantūros studijas. Tad nesakyčiau, kad ši tendencija praėjo. Greičiau priešingai - šiandien vis daugiau žmonių supranta, kad aukštasis ir profesinis išsilavinimas vienas kitam neprieštarauja. 

Manau, keičiasi ir pats požiūris į profesinį mokymą. Profesija nebėra suvokiama kaip alternatyva tiems, kurie nepasirinko aukštojo mokslo. Ji tampa sąmoningu pasirinkimu ir žmonėms, kurie jau turi universitetinį išsilavinimą, bet nori įgyti naujų kompetencijų ar pradėti kitą profesinio gyvenimo etapą“, - sako Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė Violeta Petrušienė taip pat pasakoja, kad tęstinį profesinį mokymą renkasi universitetus bei kolegijas baigę asmenys, norintys įgyti konkrečių praktinių gebėjimų, persikvalifikuoti ar papildyti jau turimą kvalifikaciją.

„Todėl šią tendenciją vertiname ne kaip trumpalaikę madą, bet kaip natūralią šiandieninės darbo rinkos ir mokymosi visą gyvenimą dalį“, - teigia V. Petrušienė.

Kad tai ne mada, o sąmoningas pasirinkimas, žmogaus tikslinė savirealizacija, pritaria ir Klaipėdos turizmo mokyklos direktorius Audrius Kurlavičius.

„Mokytojai ypač džiaugiasi šiais mokiniais, nes tai motyvuočiausia, daugiausiai profesinio stimulo pedagogui duodanti auditorija. Tarp 42 įstojusių į tęstinio mokymo programas didesnioji dalis yra universitetų ar kolegijų absolventai“, - konstatuoja Klaipėdos turizmo mokyklos direktorius.

Daugiausia mokinių šiose mokymo įtaigose sulaukta tradiciškai iš Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono mokyklų, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilutės, Šilalės, Telšių, Mažeikių ir Tauragės miestų bei rajonų.

Klaipėdos technologijų mokymo centras pritraukia mokinių ne tik iš Vakarų Lietuvos. Šiemet jame mokosi žmonės, atvykę ir iš Varėnos, Utenos, Vilniaus, Anykščių, Akmenės, Kauno bei Panevėžio.

Tolimiausi šiuometinių Klaipėdos turizmo mokyklos naujokų miestai yra Vilnius, Marijampolė, Skuodas, Joniškis. Ji visada turi daug mokinių iš Mažeikių, Plungės, Telšių regionų.

Pranoko lūkesčius

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė doc. dr. Dalia Martišauskienė sako, kad stojančiųjų šiemet į jų centrą skaičius pranoko lūkesčius. Per abu stojimo etapus centre įgyvendinamas profesinio mokymo programas (su Kretingos filialu) pasirinko apie 650 mokinių. Palyginus su pernai metais, tai apie 10 proc. daugiau.

„Per 10 Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro gyvavimo metų - tai didžiausias mokinių priėmimo skaičius į profesinio mokymo programas. Šių metų mokinių priėmimas nuo ankstesnių išsiskyrė sudarytų mokymo sutarčių į valstybės finansuojamas vietas skaičiumi. 

Džiaugiamės gimnazinių klasių mokinių, kurie, be savo mokyklos bendrojo ugdymo programos, mokysis mūsų centre, pasirinkę profesinio mokymo programos modulius, skaičiumi“, - sako direktoriaus pavaduotojas ugdymui A. Jurevičius.

Pati populiariausia - Profesijos mokytojo profesinio mokymo programa. Buvo suformuotos net trys šios programos mokinių grupės. Tai nauja programa, kuri šiais mokslo metais pradedama įgyvendinti Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre ir apskritai Lietuvoje.

© Teigiama, kad profesija nebėra suvokiama kaip alternatyva tiems, kurie nepasirinko aukštojo mokslo. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

„Tai - ne vienintelė nauja profesinio mokymo programa, kuri bus pradėta įgyvendinti šiais mokslo metais mūsų centre: Klaipėdos skyriuose buvo suformuota nauja Elektros įrenginių konstrukcijų montuotojo programos mokinių grupė, o Kretingos filiale - Informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko profesinio mokymo programos mokinių grupė“, - teigia A. Jurevičius.

Tarp populiarių specialybių jau keleri metai centre išlieka paramediko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, gydomojo masažo specialisto, apdailininko, transporto priemonių remontininko bei slaugytojo padėjėjo specialybės.

Suplanuota viena grupe mažiau

Šiemet per pagrindinius priėmimo etapus Klaipėdos technologijų mokymo centre (KTMC) pasirašytos 572 mokymo sutartys. Pernai jų buvo 593, tačiau šiemet suplanuota viena grupe mažiau, tad stojančiųjų skaičius išliko panašus kaip pernai.

Daug stojančiųjų rinkosi kosmetiko, kirpėjo, fotografo ir kompiuterių tinklų aptarnavimo techniko programas. Kaip ir kasmet tarp vaikinų viena mėgstamiausių išlieka transporto priemonių remontininko profesinio mokymo programa.

Ne visose programose pavyko surinkti planuotą mokinių skaičių. Mažesnio susidomėjimo sulaukė siuvėjo profesinio mokymo programa ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams skirta dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo programa. Pastaroji šiemet buvo nepopuliariausia.

„Vienas ryškiausių šių metų priėmimo bruožų - stojančiųjų įvairovė. Profesinį mokymą renkasi ne tik ką tik mokyklą baigę jaunuoliai, bet ir suaugusieji, jau turintys darbo patirties, kvalifikaciją ar net aukštąjį išsilavinimą.

Mokytojai ypač džiaugiasi aukštąjį išsilavinimą turinčiais mokiniais, nes tai labiausiai motyvuota, daugiausiai profesinio stimulo pedagogui duodanti auditorija.

Pastebime, kad žmonės į profesijos pasirinkimą žiūri vis pragmatiškiau. Vis dažniau svarstoma ne tik tai, kuri profesija patraukli ar populiari, bet ir kokį darbą bus galima dirbti, kur bus galima pritaikyti įgytus gebėjimus bei kokių galimybių pasirinkta profesija suteiks ateityje. Tai rodo besikeičiantį požiūrį į patį profesinį mokymą. Jis vis dažniau tampa pasirinkimu ne tik karjeros pradžioje, bet ir tada, kai žmogus nori pakeisti profesinę kryptį, įgyti antrą kvalifikaciją ar papildyti jau turimas kompetencijas", - sako KTMC direktorė V. Petrušienė.

Tėvai buvo itin aktyvūs

Šiemet per abu stojimo etapus Pauliaus Lindenau mokymo centre priimta beveik 280 naujų mokinių, tai yra maždaug penkiais procentais daugiau nei 2025 metais. Šiemet tarp stojančiųjų buvo nemažai ukrainiečių. Negalutiniais duomenimis, šiais mokslo metais šiame centre mokysis 520 mokinių, pernai jų buvo apie 500.

Šių metų Pauliaus Lindeau centro naujovės sulaukė jaunimo susidomėjimo. Gamybos įrenginių elektriko profesiją, kurią nuo šiol galima rinktis jau baigus 10 klasių, šiemet pasirinko 12 jaunuolių.

Dar viena naujovė - galimybė baigusiems 10 ar 12 klasių rinktis laivų korpusų surinkėjo profesiją. Tai trumpa, praktinė, mažiau nei metus trunkanti programa, skirta tiems, kurie nori gana greitai įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją. Šiemet mokymo sutartis pagal šią programą pasirašė 12 mokinių.

„Šis naujokų priėmimas turėjo tam tikrų iššūkių - nemažai jų buvo susiję su “Mokausi.lt" sistemos veikimu. Pasitaikė techninių trikdžių, o tai kėlė nepatogumų ir būsimiems mokiniams, ir jų šeimoms.

Kai kurie žmonės atvyko iš gana tolimų Lietuvos miestų, todėl negalėdami sklandžiai sutvarkyti priėmimo formalumų turėjo nemažai klausimų", - teigė centro direktorius.

Jis pastebėjo, kad šio naujų mokinių priėmimo metu itin aktyvūs buvo tėvai. „Tuo galime tik pasidžiaugti. Jie norėjo žinoti, kokią profesiją vaikas renkasi, kokios jo galimybės baigus mokslus. Manau, tai labai geras ženklas - profesinis pasirinkimas šeimose tampa svarbiu ir atsakingai aptariamu sprendimu“, - sako E. Skarbalius.

Šiandien vis daugiau žmonių supranta, kad aukštasis ir profesinis išsilavinimas vienas kitam neprieštarauja.

Jo vadovaujamame mokymo centre populiariausios išlieka elektriko ir laivo elektriko specialybės. Ši tendencija kartojasi jau ne vienerius metus. O jūreivio, metalo apdirbimo staklių operatoriaus bei laivų sistemų ir įrenginių montuotojo programos šiemet nesurinko planuoto mokinių skaičiaus.

Ragina stoti vasarį

Klaipėdos turizmo mokykloje šiemet su stojančiaisiais pasirašytos 233 sutartys. Į šį skaičių įtraukti ir žiemos priėmimo metu įstojusieji mokiniai. Pernai buvo 231 pasirašyta sutartis.

„Jautėme didelį stojančiųjų, kurie jau turi įgiję vidurinį išsilavinimą ar pirmą profesiją, susidomėjimą apskaitininko ir biuro administratoriaus mokymo programomis. Neįstojusių buvo maždaug dar tiek pat, kiek ir įstojusių. Kai kurie neįstojo per pirmą vasaros priėmimo etapą, bet įstojo per antrą. Nepatekusius į mokyklą dabar kviečiame nepraleisti galimybės pasinaudoti žiemos priėmimo galimybe vasarį“, - sako Klaipėdos turizmo mokyklos direktorius Audrius Kurlavičius.

Populiariausių specialybių trejetuką sudaro šios mokymo programos: virėjo, apskaitininko, biuro administratoriaus. Labai nedaug stojančiųjų pirmame etape pritrūko mokyklos naujai - Rinkodaros ir komunikacijos darbuotojo mokymo programai.

„Kaip ir kasmet, priėmėme ir labiau, ir mažiau motyvuotų mokinių. Šiemet buvo mažiau pageidaujančių gyventi bendrabutyje. Ši tendencija išėjo mokiniams į naudą - daugiau jų gali gyventi kambaryje po vieną, o ne po du“, - sako mokyklos direktorius.