Dietologė primena į racioną įtraukti jautieną: patarimai, kaip jos nesugadinti ruošiant

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė rekomenduojama jautieną ar kitą raudoną mėsą skanauti du-tris kartus per savaitę: „Jautiena turtinga geležimi, B grupės vitaminais, daugybe mikroelementų, tarp kurių – žmogui itin svarbus cinkas ir, be abejo, visaverčiai baltymai.“ Gydytoja atkreipia dėmesį ir į brandintą jautieną, kuri pasižymi ne tik išskirtinėmis skonio savybėmis, bet ir tuo, kad šios rūšies mėsą žmogaus organizmas virškina lengviau.

Šviežia ar brandinta?

Brandintos jautienos gaminiai, išpopuliarėję visame pasaulyje, vis dažniau atsiduria ir lietuvių lėkštėse. Tokioje jautienoje gausu naudingų maistinių medžiagų, ji pasižymi ypatingu skoniu, kvapu, tekstūra ir aukščiausia kokybe, be to, yra lengviau virškinama, todėl ši mėsos rūšis, pasak gydytojos dietologės, turėtų būti įtraukta į visavertės mitybos racioną.

„Brandinta mėsa daug minkštesnė, greičiau paruošiama, o iškepusi turi malonų aromatą, tad ji pranašesnė ne tik dėl lengvesnio virškinimo, bet ir dėl skoninių savybių, – teigia E.Gavelienė. – Jeigu renkatės šviežią mėsą, sveikatai palankesnė būtų ta, ant kurios mažiau matomų riebalų.“

Nesvarbu, kaip apdorotą mėsą rinktumėtės, suaugusiam žmogui rekomenduojama savaitės norma yra 350-500 gramų. „Mėsa, kaip ir bet kurie kiti produktai, žmogaus valgiaraštyje turi tam tikrą vartojimo dažnį ir kiekį. Raudonos mėsos pakankamas kiekis suaugusiam žmogui per savaitę yra iki pusės kilogramo arba apie 50-80 gramų per dieną.

Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų šį kiekį išdalinti po kąsnelį. Svarbiausia – jausti saiką. Ir žinoma, jei žmogui mėsa nebūtina, jis ją turi keisti atitinkamo maistingumo produktais“, – teigia sveikatai palankios mitybos konsultantė.

Gaminant jautieną svarbu jos neperkepti ir neišdžiovinti. Mėgstamą didkepsnį galima paruošti per dešimt minučių – jo tikrai nereikia kepti orkaitėje dvi valandas. „Visiems rekomenduoju nebijoti mokytis, eksperimentuoti, skaityti, žiūrėti vaizdo įrašus – juk dabar informacijos pilna. Internete galima rasti tūkstančius šefų pamokų, kaip paruošti tam tikrą mėsą.

Jeigu žmogus bijo ar nemėgsta raudonos mėsos, gali nusipirkti kitokį pjaustinį ir tarkime, pasidaryti skanų troškinį. Nenorintiems rizikuoti, visada patariu rinktis vietinės kilmės mėsą, kurios šviežumu ir kokybe galėsite neabejoti“, – pataria Ana Aleksiukienė.

Favoritai – maltiniai ir didkepsniai

Spartus gyvenimo tempas ir aktyvus grilio sezonas veikia apsipirkinėjimo įpročius. Pasak„Rimi“ kategorijos vadovės Anos Aleksiukienės, labiausiai tarp pirkėjų populiarėja jautienos maltiniai, kurių didžiausiose tinklo parduotuvėse galima rasti net keturių rūšių: „Pirkėjams ypač patinka sūrio skonio ir brandintos jautienos maltiniai, taip pat brandintos jautienos ir antrekoto didkepsniai“.

Kalbant apie mėsos tendencijas, A. Aleksiukienė teigia, kad žmonės vis labiau vertina lietuvišką produkciją ir atsižvelgia į tai, kur mėsa užauginta: „Jautiena šiuo metu yra ant didelės populiarumo bangos.

Pastebime, kad žmonės pradėjo pirkti kokybišką, lietuvišką jautieną. Lietuvoje turime puikiais sąlygas auginti ekologišką, aukštos kokybės mėsą, kuri „Rimi“ parduotuves pasiekia per ypatingai trumpą laiką“.

Kaip išsirinkti kokybiškiausią?

Norint nusipirkti idealų jautienos gabaliuką, specialistė pirmiausia rekomenduoja atkreipti dėmesį į mėsos tiekėją: „Reikėtų pasižiūrėti, ar ta mėsa buvo tvariai ir ekologiškai auginta bei išsiaiškinti, per kiek laiko buvo užaugintas galvijas.

„Rimi“ parduotuvėse tiekėjai itin kruopščiai atrenkami, tad lietuviško produkcijos asortimentas čia atkeliauja tik iš ekologiškų ir aukščiausius standartus atitinkančių ūkių. Pirkėjai gali jaustis ramūs, jog išsirinkta mėsa bus šviežia ir skani.“

Renkantis jautieną, A. Aleksiukienė pataria pasitelkti savo juslines savybes: „Mėsa turi būti gražios, tamsiai raudonos spalvos. Jeigu ji bus šviesiai raudona – gali būti, kad tai jaunas gyvūnas. Reikėtų vengti mėsos, kuri yra labai tamsios, tarsi raudono vyno spalvos, kadangi tikėtina, kad gyvulys buvo sergantis arba patyrė daug streso.

Kitas svarbus faktorius – kvapas. Jeigu įmanoma, būtų gerai pauostyti mėsą. Kvapas neturi būti atgrasus, rūgštus ar aitrus, o mėsa neturi būti gliti ar lipti. Be abejo, mėsa negali būti tarsi želatininė, ištižusi – ji turi būti standi ir nekelti jokio įtarimo.“

Nors vyrauja įsitikinimas, kad geresnė yra bulių, o ne karvių mėsa, „Rimi“ kategorijos vadovė sako, kad viskas priklauso nuo produkto kokybės: „Manoma kad bulių mėsa minkštesnė, švelnesnė, greičiau paruošiama, bet labai daug priklauso nuo gyvulio auginimo sąlygų ir pašarų. Todėl svarbu pirmiausia atkreipti dėmesį į mėsos kokybinius rodiklius, o po to rinktis ją pagal mėgstamą poskonį ir patiekalą, kurį ruošiatės gaminti.“