Dirbtiniai saldikliai skatina smegenų senėjimą ir kognityvinių funkcijų praradimą

San Paulo universiteto (Brazilija) mokslininkai aštuonerius metus tyrė, ar yra ryšys tarp mažai kalorijų turinčių ir bekalorių saldiklių (MKBS) vartojimo ir žmonių kognityvinių funkcijų.

Ilgalaikio tyrimo, paskelbto Amerikos neurologijos akademijos medicinos žurnale „Neurology“, metu, buvo analizuojama beveik 13 tūkstančių 35–75 metų amžiaus brazilų mityba ir kognityvinės funkcijos.

Kognityvinių testų rinkinys buvo atliekamas tris kartus per aštuonerius metus. Testai vertino kalbos greitumą, darbinę atmintį, gebėjimą įsiminti žodžius ir informacijos apdorojimo greitį.

Pažymėtina, kad darbinė atmintis – tai gebėjimas išlaikyti informaciją, reikalingą sudėtingoms protinėms užduotims, tokioms kaip mokymasis, mąstymas ir problemų sprendimas, atlikti.

Kalbos greitis – tai gebėjimas greitai ir spontaniškai parinkti tinkamus žodžius pokalbio metu. Jis dažnai matuojamas prašant žmonių pasakyti kuo daugiau žodžių, prasidedančių tam tikra raide.

Bekaloriai saldikliai dažnai naudojami ultraperdirbtuose produktuose, kuriuose yra mažai cukraus, ir specialiuose produktuose, skirtuose diabetu sergantiems žmonėms. Jie laikomi saugiu ir veiksmingu būdu sumažinti cukraus ir kalorijų suvartojimą.

Sacharinas, acesulfamas-K ir aspartamas yra seniai įsitvirtinę dirbtiniai saldikliai ir laikomi saugiais. Eritritolis, ksilitolis ir sorbitolis yra cukraus alkoholiai, kurių nedidelis kiekis randamas tokiuose produktuose kaip žiediniai kopūstai, baklažanai, salotos, grybai, špinatai, slyvos, avietės ir braškės.

Tyrimas įrodo, kad plačiai paplitęs įsitikinimas, jog mažai kalorijų turintys saldikliai yra saugus cukraus pakaitalas, gali būti klaidingas, ypač atsižvelgiant į jų platų paplitimą produktuose, parduodamuose kaip „sveikesnė alternatyva“ cukrui.

Taigi, aspartamo, sacharino, kalio acesulfamo, eritrito, sorbito ir ksilito vartojimas buvo susijęs su greitu bendrų kognityvinių funkcijų, ypač atminties ir kalbos greitumo, sumažėjimu.

Kombinuotų mažai kalorijų turinčių saldiklių vartojimas maksimaliomis dozėmis buvo susijęs su greitesniu kalbos greitumo sumažėjimu žmonėms be diabeto ir greitesniu atminties sumažėjimu žmonėms su diabetu. Tuo pačiu metu abiejose grupėse buvo pastebėtas bendras kognityvinių funkcijų sumažėjimas.

Tyrimo metu taip pat buvo tiriamas kognityvinių funkcijų skirtumas priklausomai nuo saldiklių vartojimo kiekio. Aukštas pajamas gaunantys žmonės per dieną vidutiniškai suvartodavo 191 mg, arba apie 1 arbatinį šaukštelį, dirbtinių saldiklių.

Palyginimui: pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, vienoje dietinės gazuoto vandens, saldinamo aspartamu, skardinėje, yra nuo 200 iki 300 mg šių junginių.

„Žmonės, kurie vartojo daugiausiai mažai kalorijų turinčių arba bekalorių saldiklių, vidutiniškai patyrė 62% kognityvinių funkcijų sumažėjimą, o kai kuriais atvejais – dar greitesnį nei tie, kurie vartojo mažiau.

Tai prilygsta 1,6 metų smegenų senėjimui“, – pažymėjo pagrindinė tyrimo autorė dr. Claudia Kimi Suemoto, geriatrijos katedros docentė ir senėjimo tyrimų biobanko direktorė San Paulo universiteto medicinos mokykloje Brazilijoje.

Profesorės duomenimis, vidutines pajamas turintys žmonės per dieną suvartodavo vidutiniškai 66 mg dirbtinių saldiklių, o mažiausias pajamas turintys žmonės – tik 20 mg per dieną.

„Vidutinės grupės dalyvių kognityvinės funkcijos silpnėjo 35% greičiau – tai maždaug 1,3 metų senėjimo – palyginti su žmonėmis, kurie vartojo mažiausią šių saldiklių kiekį“, – sakė ji.

Tyrėjai taip pat išanalizavo rezultatus pagal amžių. Jie nustatė, kad jaunesniems nei 60 metų žmonėms, kurie vartojo didžiausią saldiklių kiekį, greičiau mažėjo kalbos greitis ir bendros kognityvinės funkcijos.

„Tai rodo, kad netinkama mityba vidutinio amžiaus žmonėms, dešimtmečius prieš pasireiškiant kognityviniams simptomams, gali turėti ilgalaikių pasekmių smegenų sveikatai“, – teigiama redakciniame straipsnyje.

Tačiau ekspertai pripažįsta, kad ne visi saldikliai yra kenksmingi: tagatozė nebuvo siejama su kognityvinių funkcijų pablogėjimu. Tagatozė yra monosacharidas, kaip ir fruktozė bei gliukozė.

Kadangi gamtoje ji randama tik keliuose augaluose, ji laikoma reta, tačiau ją galima pagaminti naudojant chemines medžiagas arba sudėtingą ir brangų fermentacijos procesą.