Drabužių kūrėja Sandra Šernė prabilo apie nematomus verslo užkulisius: „Patirtas panikos priepuolis privertė keisti darbo krūvį“

Visgi, verslo kelias šioje industrijoje nebuvo lengvas: Sandrai teko priimti skaudžius sprendimus, atsisveikinti su vienais projektais bei pradėti viską iš naujo, negana to, moteris patyrė ir panikos priepuolį, kuris pareikalavo pokyčių, jog nenukentėtų sveikata ir šeima.

Kaip ir kiekvieną sekmadienį, taip ir šį, „Lietuvos ryto" televizijos žiūrovus žadins laida „Gyvenimas versle", kurioje kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai.

Nors žodyne žodis „verslas" apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

Šio sekmadienio laidos herojė, drabužių kūrėja bei savo vardo prekės ženklo įkūrėja Sandra Šernė įsitikinusi, kad drabužio misija ne tik pabrėžti privalumus, o trūkumus paslėpti, bet ir atskleisti žmogaus charakterį, o savo kuriamuose drabužiuose ji derina moteriškumą, eleganciją bei griežtumą.

„Aš būdavau linkus viską siūtis, nes nenorėjau atrodyti kaip visi ar visos ir nerasdavau ką nusipirkti, kas tiktų ir patiktų man. Kai siūdavausi sau, vis sulaukdavo klausimų, kur pirkau, kur siuvausi ir taip gimė mintis, kad galbūt tai yra idėja, ką galėčiau veikti.

O ir gyvenimo sąlygos tam leido, nes vyras tuomet žaidė futbolą, laisvo laiko buvo, pašonėj palaikanti draugė, taip ir pradėjome", - laidoje verslo kelio pradžią prisimins Sandra.

Investavusios po 3,5 tūkst. Sandra su bičiule numatė pristatymo datą ir apie savo naująjį projektą paskelbė viešai. Tiesa, iš pradžių moteris neturėjo nei siuvimo ar konstravimo žinių, nei verslo plano, bet užteko begalinio noro, kad svajonė virstų realybe.

Tačiau ilgainiui draugių keliai išsiskyrė, ir jei iš pradžių priimtas nelengvas sprendimas atrodė skaudus, galiausiai tai abiems atnešė gero.

„Deja, nors tai yra verslas, tuo pačiu tai ir kūrybinis procesas. Vieniems pavyksta pasidalinti darbus, kitiems kartais kertasi linijos, kuriose tu nori dirbti ir kažką daryti. Prieš tai buvęs prekės ženklas neturėjo savo braižo, kokį aš dabar turiu.

Nenorėjau išeiti ir palikti, galvojau, kaip padaryti kitaip, bet kartais sunkūs sprendimai duoda dar daugiau. Atrodė, kad bus blogai, bet dabar viskuo labai džiaugiuosi", - pripažins drabužių kūrėja.

Išsigryninusi savo dizaino konceptą, šiai dienai moteris sulaukia būrio jos drabužiais pasipuošti svajojančių klienčių. Maža to, savo įvaizdį svarbiausiai gyvenimo dienai patiki ir nuotakos. Ilgą laiką Sandra šiam verslui atidavė visą save, mėgindama išlaikyti balansą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo, tačiau įvykęs panikos priepuolis privertė moterį sustoti ir iš naujo persidėlioti prioritetus.

„Aš suprantu, kas yra darbas. Mano tėvai buvo daug dirbantys ir manau, jog jeigu vaikai matys, kad aš daug dirbu, kad tėtis daug dirba, jie gal neužaugs tinginiais ir gal supras, kad reikia stengtis ir daug daryt. Tačiau dabar aš griežtai nebedirbu savaitgaliais.

Turėjau labai didelį panikos priepuolį, nuo streso, nuo pervargimo, o ir pernai, kai vyras su vaikais vasarą praleido Palangoje, aš dirbau, skubėdavau pas juos penktadieniais, bet sekmadieniais turėdavau klientes, privalėdavau grįžti ir galiausiai supratau, kad su tokiu tempu nei vaikų matau, nei sveikatai gerai", - apie verslo užkulisius atviraus Sandra.

Kita laidos tema: verslas, kuriame tenka griauti mitus

Prekių, pagamintų iš kanapių, verslas nėra Tomo Rimkaus pirmasis. Ilgus metus vyras vystė reklamos agentūrą bei kūrė tinklalapius, tačiau įkvėptas politiko įrašo socialiniame tinkle, nutarė leistis į iššūkių kupiną veiklą.

„Kai Lietuvoje įsigaliojo pluoštinių kanapių įstatymas, kad galima naudoti visą kanapės augalą, susidomėjau, jog tai kažkas naujo. Teko pora savaičių gerai pasvarstyti ar tikrai noriu būti šitoje veikloje, nusimatyti, kokie iššūkiai gali laukti, kas leidžiama, o kas ne. Bet vidinės ambicijos vedė pabandyti", - pasakos parduotuvės „Kanapės Kaune" įkūrėjas.

Iš tiesų, kanapės gali būti labai plačiai panaudojamos, todėl ir Tomo įkurtoje parduotuvėje gausus pasirinkimas: vitaminais bei mikroelementais turtingas kanapių aliejaus, ypač maistingi kanapių baltymai, sėklos, gardžios arbatos, įvairūs kepiniai ir net kanapių kosmetika.

Tačiau vystant tokį verslą vyras kiekvieną dieną susiduria su mitais, kurie gaubia kanapės augalą. Bene didžiausias iššūkis, kurį Tomui tenka įveikti, yra produktų sklaida, mat beveik bet kokia reklamos forma apie kanapės naudą yra arba draudžiama, arba blokuojama socialinių tinklų.

„Visuomenėje kanapė prilyginama blogiui, nors yra daugiau nei 260 registruotų kanapių rūšių ir iš jų tik gal 14 narkotinių, bet to užtenka, kad patį augalą apipintų mitais. Tačiau tai yra augalas, kuris gali aprengti, pamaitinti, nuraminti, net namą statant galima kanapę panaudoti. Iš kanapės gamina plastiką, popierių. Remiantis Amerikos tyrimais, CBD aliejus turi labai daug naudos.

Daugybėj šalių tokį produktą galima įsigyti net vaistinėse, kaip maisto papildą, skirtą nuo įvairiausių ligų: Parkinsono, aukšto kraujospūdžio, nerimo, nemigos, paranojos, panikos atakų. Bet Lietuvoje tam pripažinti dar tik pati pradžia", - teigs Tomas.

Kita laidos tema: turint bendrą tikslą, verslą galima pradėti su draugais

UAB „Audkesta" veikla apima lakštinės stogų dangos, lietaus nuvedimo sistemų, kaminų, individualių klientų pageidavimų iš skardos bei tvorų gamybą. Jos vadovas Arnoldas Glušonok visad norėjo turėti verslą, o darbas jam buvo nesvetimas nuo vaikystės, mat jau tada savaitgaliais netinginiaudavo, todėl kai draugai ėmė gvildenti mintį apie galimą veiklos sritį, vyras pasirėmė į tai stačia galva.

„Įmonę valdome trise – aš ir du bičiuliai, su kuriais esame kilę iš to paties rajono. Su Kęstu esame draugai nuo mokyklos, o Audrius – Kęsto brolis. Trise išvažiavome į Vilniuje ir pamatę, kad yra niša šiam verslui, viską pradėjo nuo veiklos namų garaže", - verslo pradžią prisimins Arnoldas.

Investavę į pirmąsias stakles vyrai patys ėmėsi darbo. Pirmieji metai buvo sunkūs, neturint klientų pagal rekomendacijas reklamuojantis, bet ilgainiui apsukos kilo ir vėliau jie ėmėsi ieškoti kolektyvo. Būtent nuoširdus atsidavimas darbui tapo priežastimi, kodėl gimtojoje Ignalinoje buvo atidarytas masinės tvorų profilių gamybos cechas.

Nors apie veiklą Arnoldas kalba su didžiuliu entuziazmu, jis neslepia, išbandymu plečiantis tapo valstybės mokestinė sistema bei apyvartinių lėšų trukumas, mat trijulė verslą vysto be paskolų.

„Tėvai mane mokė, kad jeigu nori gyventi, reikia dirbti. Manau, kad yra mitas tas posakis, jog su draugais verslo geriau nepradėti. Laikausi požiūrio, jog turi sutapti tikslas ir bendrai jo galima siekti. Manau svarbiausia tokioje kompanijoje bendrauti sąžiningai ir atvirai", - patarimu dalinsis verslininkas.

„Gyvenimas versle" – jau antrą sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Dovilė Urbanaitė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas. 

Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto" televiziją.