Docentės Jolitos Viluckienės teigimu, ekologiški maisto produktai - labai palankus pasirinkimas žmogaus sveikatai.

Ekologiška mityba padėjo nuslopinti varginančią ligą

Jolita Viluckienė, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro docentė, daug metų turėjo labai didelių sveikatos problemų - genetiškai apspręstą autoimuninį sutrikimą atopinį dermatitą, kuris kasdien reiškėsi vis agresyvesne forma ir neleido kokybiškai gyventi. Tačiau saviterapija, psichoterapija ir visiškai pakeista mityba, pasak pašnekovės, padėjo suvaldyti ligą ir žymiai palengvino jos kasdienybę.

„Maždaug prieš dvidešimt metų prasidėjo mano geresnės sveikatos ir savijautos paieškos. Autoimuninis dermatitas buvo toks agresyvus, kad, atrodo, nieko negalėjau tuo metu valgyti, o jeigu ką nors suvalgydavau, pasirodydavo stiprūs bėrimai ant odos. Gydytojai niekaip negalėjo man padėti ir tik siūlė vartoti hormoninius slopinamuosius vaistus. Man tai neatrodė išeitis, todėl pati savarankiškai pradėjau eksperimentuoti su maistu - palaipsniui atsisakiau produktų, kurie galimai man sukeldavo odos bėrimo reakcijas, o tie produktai buvo chemiškai apdoroti, su sintetiniais priedais, skonio stiprikliais. Kitaip tariant, pradėjau įprastus produktus keisti į užaugintus kaime, savo darže arba pirkti iš patikimų ūkininkų, kurie produkciją gamino tik savo poreikiui, o ne masinei gamybai“, - pasakoja J. Viluckienė ir priduria, kad prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvo sunku rasti sertifikuotos ekologiškos produkcijos prekyboje, todėl ir pasirinkimas natūralesnių produktų buvo galimas tik ieškant turguose ar tiesiai perkant iš mažus ūkius turinčių ūkininkų.

Rezultatai - stulbinantys

Pasak docentės, pakeitus mitybą rezultatai buvo akivaizdūs - pagerėjo savijauta, sustiprėjo skonio pojūtis, atsirado daugiau energijos, o visų svarbiausia - taip ilgai varginusi liga palaipsniui buvo suvaldyta, oda visiškai pagijo, išnyko daugelį metų varginę žaizdų židiniai. „Ir šiandien rinkdamasi produktus sau ir savo šeimai visada stengiuosi pirkti tik sertifikuotus ekologiškus, natūralios kilmės ir sudėties produktus, kurie yra užauginti ir pagaminti be sintetinių trąšų, pesticidų, antibiotikų ar dirbtinių priedų. Tą darau ne tik dėl sveikatos, geresnės savijautos, bet ir todėl, kad labai norisi palaikyti Lietuvos augintojus ir gamintojus, kurie stengiasi sukurti natūralų, tikro skonio produktą“, - sako J. Viluckienė.

Pašnekovė taip pat patikina, kad tikrai ne visada pavyksta visus produktus nupirkti tik ekologiškus, nes vis dėlto atsiranda ir ekonominių klausimų, bet net ir tokiu atveju jos pirkinių krepšelyje produkcija būna tokia, kuri nėra genetiškai modifikuota, be skonio stipriklių, su kuo mažiau konservantų.

Ekologiška produkcija tapo prieinamesnė

„Dabar pasirinkti ekologišką mitybą tikrai yra lengviau, nei tai buvo galima padaryti prieš du dešimtmečius. Šiandien ekologiškos produkcijos galima nusipirkti ne tik specializuotose parduotuvėse, miesto turguje ar ekologiškame ūkyje, bet tiesiog viską galima surasti įprastoje maisto parduotuvėje, didesniame prekybos centre ar tiesiog užsisakyti internetu su produktų pristatymu tiesiai į namus. Šiuolaikiniam, nuolat skubančiam ir veikliam žmogui tai labai svarbu ir ypač patogu, nes viską galima rasti vienoje vietoje“, - tikina J. Viluckienė, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro docentė.

Sulaukia daugiau dėmesio

Kalbėdamas apie ekologiją, kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas sako, kad šiandieninė visuomenė išties labiau vertina ekologiškus, natūralius, kokybiškus pieno produktus. Ypač tai pastebima tarp miesto gyventojų. „Tai išties džiugina, nes kiekvienam ekologiškam produktui labai svarbus ir reikalingas kiekvieno pirkėjo palaikymas ir meilė, kad mažų ūkių gamintojai galėtų išsilaikyti ir rinkai pasiūlyti reikiamos kokybiškos produkcijos“, - sako M. Žutautas ir priduria, kad kiekvienas jų gamybos etapas labai griežtai reglamentuojamas, kontroliuojamas atsakingų institucijų. Ekologiška produkcija su cheminizuotais ūkiais ir jų pagamintos produkcijos kiekiais niekada nepakonkuruos, nes tai, kas užauginta natūraliai ir iš gamtos, visada bus orientuota į kokybę, o ne kiekybę.

Kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas pažymi, kad šiandieninė visuomenė labiau vertina ekologiškus, kokybiškus pieno produktus.
Kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas pažymi, kad šiandieninė visuomenė labiau vertina ekologiškus, kokybiškus pieno produktus.

Ekologija palanki ne tik žmogui, bet ir aplinkai

Pašnekovas pažymi, kad, nepaisant didelio susidomėjimo ekologiška produkcija, ekologiniai ūkiai Lietuvoje, ypač mažesni, šiandien vis dėlto išgyvena nelengvus laikus. Jiems sunku išsilaikyti, kai kurie tiesiog užsidaro, nes nepakelia finansinės naštos. „Šiandien pasiryžti įkurti ir išlaikyti ekologišką ūkį tikrai sunku dėl labai griežtų Europos Sąjungos ir mūsų valstybės reikalavimų, nuolatinių tikrinimų. Bet, kita vertus, vartotojas gali būti tikras, kad ekologiška produkcija išties yra natūrali ir daug palankesnė sveikatai už įprastą, kurioje pridėta pesticidų, cheminių trąšų, antibiotikų likučių, sintetinių priedų, skonio stipriklių“, - teigia pašnekovas.

„Esu įsitikinęs, kad ekologiniai ūkiai turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Norint sveikai gyventi, labiau mylėti aplinką, tiesiog privalu išlaikyti ekologinį ūkį, o tam labai svarbus ne tik pirkėjo palaikymas įsigyjant natūralią produkciją, bet ir nuolatinė valstybės parama. Svarbu, kad visą tą palaikymą mes jaustume ir turėtume“, - kalba M. Žutautas.

Produkcija pasiekiama visiems

Kooperatyvas „Eko Žemaitija“ savo pirkėjams pristato itin platų ekologiškų pieno produktų asortimentą. Tai sūriai, varškė, grietinė, jogurtai, sviestas ir kt. Gamyboje naudojami tik ekologiški priedai, tokie kaip kmynai, česnakai, žolelės. „Eko Žematijos“ gaminių gali įsigyti ir Klaipėdos krašto gyventojai „Maxima“ prekybos tinkluose Šilutės pl. 35, Taikos pr. 141 ir Taikos pr. 61, šeštadieniais mobiliojoje prekyvietėje Taikos pr. 80 arba ekologiškų prekių parduotuvėje „Rupūs miltai“ (internete - www.rupus.lt).

Viešinimo projekto rėmėjas - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder