Ekspertai: psichologinis smurtas išlieka dažniausias, tačiau auga kibernetinio ir ekonominio smurto mastai

„Dauguma žmonių į mus kreipiasi dėl psichologinio smurto, tačiau vis dažniau pasitaiko ir ekonominio bei kibernetinio smurto atvejų. Dažnai pagalbos ieškantys žmonės net nesuvokia, kokio pobūdžio prievartą jie patiria“, – sako Vilniaus miesto krizių centro direktorė Kristina Ankėnaitė-Balčiūnienė.

Pasak specialistų, sąmoningumas ir kova prieš smurtą artimoje aplinkoje prasideda atvirai kalbant apie smurtą ir nutraukiant tylą, leidžiančią jam tęstis. 

„Paskutinius penkerius metus siekiame didinti visuomenės sąmoningumą apie smurtą artimoje aplinkoje, nes negalime likti nuošalyje, kai tiek daug žmonių nesijaučia saugūs savo namuose. Net ir svajonių namai gali slėpti įvairias smurto formas. Jis turi daug veidų, kurie laikui bėgant keičiasi. 

Todėl garsiai kalbėdami apie tai prisidedame prie itin svarbios prevencijos – kuo daugiau žinosime, tuo lengviau atpažinsime neraminančius ženklus ir anksčiau kreipsimės ar nukreipsime šalia esančius pagalbos“, – sako IKEA mažmeninės prekybos vadovė Baltijos šalims Inga Filipova, pasakodama apie ilgalaikę įmonės socialinę iniciatyvą „Pastebėk smurtą“. 

Kibernetinis smurtas: nuo GPS sekimo iki jautrių duomenų paviešinimo

Kibernetinis smurtas šiandien tampa viena sparčiausiai augančių smurto formų, sako Moterų informacijos centro smurto artimoje aplinkoje, lyčių lygybės ir žmogaus teisių ekspertė Rugilė Zmitrevičiūtė. 

„Atsirandant naujiems įrankiams ir tobulėjant technologijoms, įskaitant dirbtinį intelektą, atsiranda ir daugiau galimybių technologijas pasitelkti smurtui prieš partnerę ar partnerį. Būtent tai ir kelia didžiausią nerimą“, – teigia ji.

Pasak specialistės, smurtautojai tampa vis išradingesni, ieškodami naujų būdų kontroliuoti partnerį: sekimas GPS programėlėmis, kai tikrinama, kur žmogus yra ir kiek laiko kur užtruko, lokacijos matomumo išnaudojimas socialiniuose tinkluose, slapti įrašai ar jautrios informacijos, įskaitant medicininių duomenų, paviešinimas – tai tik keletas kibernetinio smurto pavyzdžių. 

Ne mažiau pavojingos yra kitos skaitmeninio smurto formos: paskyrų nulaužimas, grasinimai asmeninės informacijos viešinimu, nuolatiniai išpuoliai prieš verslo ar profesines paskyras, taip pat dirbtinio intelekto panaudojimas kuriant pornografinio pobūdžio klastotes. Pasak ekspertės, tokio pobūdžio smurtas pažeidžia orumą ir sukuria nuolatinės įtampos bei nesaugumo būseną. 

„Tai, kad smurtas vyksta internete, nereiškia, kad jis lengvesnis – priešingai, jis gali būti labai skaudus“, – pabrėžia R. Zmitrevičiūtė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kibernetinis smurtas dažnai nesibaigia nutrūkus santykiams, nes buvę partneriai vis dar turi prieigą prie jautrios informacijos ir naudoja ją tolesnei kontrolei. Susidūrus su tokio pobūdžio smurtu, anot specialistės, svarbiausia išsisaugoti visus įrodymus – ekrano nuotraukas, žinutes, laiškus – ir vengti tiesioginio bendravimo su smurtautoju. 

Būtina apsaugoti savo paskyras: pasikeisti slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, peržiūrėti telefone įdiegtas programėles bei patikrinti, kam rodoma buvimo vieta. Taip pat svarbu kreiptis pagalbos į Specializuotos pagalbos centrą ir į policiją.

Smurtui artimoje aplinkoje nepatinka finansinė nepriklausomybė

K. Ankėnaitė-Balčiūnienė pastebi, kad į krizių centrą besikreipiančios moterys labai dažnai susiduria su finansine priklausomybe, kuri tampa viena ryškiausių ekonominio smurto formų. „Atvyksta moterys, kurios finansiškai yra priklausomos nuo savo vyrų ar sugyventinių – jos negali pirkti ar įsigyti to, ko nori ir kada nori, negali eiti ar dalyvauti veiklose, kurios reikalauja finansinių išlaidų, be partnerio žinios“, – sako ji. 

Pasak direktorės, tokios moterys nuolat perdėtai kontroliuojamos, privalo atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą, pagrįsti savo išlaidas, joms draudžiama disponuoti savo pačių pinigais.

Vilniaus miesto krizių centro direktorė akcentuoja ir dar vieną nerimą keliantį aspektą – kai kurie smurtautojai mėgina perimti net vaikui priklausančias išmokas. Tokie veiksmai gilina moters priklausomybę, didina jos bejėgiškumą ir apsunkina galimybę palikti smurtinius santykius. 

Pasak specialistės, ekonominis smurtas dažnai būna nematomas aplinkiniams, tačiau jo pasekmės – ypač skaudžios, nes ribojamas ne tik finansinis savarankiškumas, bet ir moters orumas bei laisvė priimti sprendimus. Todėl jei partneris mėgina perimti vaikui priklausančias išmokas ar riboja teisę disponuoti pinigais, būtina pasikonsultuoti su teisininku ir esant poreikiui informuoti atsakingas institucijas.

Smurto artimoje aplinkoje požymius gali pastebėti aplinkiniai

Eksperčių teigimu, nuo smurto kenčiantis žmogus dažnai pradeda elgtis kitaip. Pavyzdžiui, esant ekonominiam smurtui jis nebegali sau leisti dalykų, kuriuos anksčiau galėjo. Esant kibernetiniam smurtui žmogus gali laikyti telefoną visada matomoje vietoje, krūpčioti nuo kiekvieno skambučio ar pranešimo, vengti kalbėti telefonu kitų akivaizdoje. Tai pastebėjus vertėtų atsargiai pasiteirauti, išklausyti, palaikyti bei paraginti kreiptis pagalbos.

Nuo 2020 m. IKEA Baltijos šalyse puoselėja iniciatyvą „Pastebėk smurtą“ ir aktyviai siekia didinti visuomenės informuotumą bei skatina nelikti abejingiems smurto artimoje aplinkoje ženklams. 

Bendrovė įgyvendina viešas informacines kampanijas, atnaujina krizių centrus, gilina savo darbuotojų žinias ir suteikia jiems pagalbos priemones. „Aplinkinių vaidmuo yra labai svarbus nutraukiant smurto artimoje aplinkoje ciklą, todėl būtent bendras visuomenės įsitraukimas daro didžiausią poveikį smurto prevencijai“, – sako I. Filipova ir ragina visus būti atidiems šalia esantiems.

Jei reikia pagalbos, visada galima kreiptis į:

• Specializuotos pagalbos centrą: 070055516 (I–V 8.00–18.00) arba www.specializuotospagalboscentras.lt.
• Pagalbos moterims liniją: 080066366 arba www.pagalbosmoterimslinija.lt.
• Jaunimo liniją: 080028888 arba www.jaunimolinija.lt.
• Vaikų liniją: 116111 arba www.vaikulinija.lt.
• Skubiąją pagalbą numeriu 112.