Gera savijauta – sėkmingo sveikimo prielaida

Visame pasaulyje gydant inkstų vėžį didžiausias dėmesys kreipiamas į fizinę sveikatą, tačiau vis dažniau sužinome, kokia svarbi yra psichinė sveikata, kad žmogus ištvertų gydymą ir sparčiau sveiktų. Pasaulinę inkstų vėžio dieną specialistai mokė pacientus, kaip, padedant dailės, šokio ir vilnos vėlimo terapijai, neužsisklęsti savyje, išlaikyti ryšius su aplinkiniais, tai – itin svarbi sėkmingo sveikimo prielaida.

Nustato per vėlai

Inkstų vėžys – dešimtoji pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių.

„Kaip ir daugelio kitų organų vėžio, inkstų vėžio atsiradimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad gali būti polinkis sirgti šia liga. Kartais jį gali sukelti tam tikros kenksmingos darbo sąlygos – cheminės medžiagos, dulkės ir pan.“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas Marius Jasėnas.

Gydytojas teigia, kad, laiku išoperavus inkstų vėžį, žmogus pasveiksta ir net nereikia skirti papildomo gydymo.

„Pirmųjų stadijų ir net III stadijos vėžį dabar galima išgydyti, o, esant metastazėms, jį efektyviai kontroliuoti. Būna atvejų, kai, išoperavus didelį auglį, kuris gali būti net didesnis už inkstą, žmonės pasveiksta“, – sako M. Jasėnas ir pabrėžia, kad kuo didesnė ligos stadija, tuo didėja tikimybė, kad liga atsigaus.

Nepaisant tokių mokslo laimėjimų, Lietuva pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo inkstų vėžio. Problema ta, kad inkstų vėžys labai ilgai nesukelia jokių simptomų ir žmonės nesikreipia į specialistus. Kai atsiranda simptomų – kraujas šlapime, tyrimų pakitimų, gali būti per vėlu. Todėl vienintelė galimybė aptikti tokį vėžį yra profilaktiniai tyrimai – pilvo organų echoskopija.

Šiuolaikiniais gydymo metodais dabar galima nustatyti net labai mažus auglius. „Todėl kartą per metus šeimos gydytojas privalo pasiųsti pacientą atlikti tokį tyrimą, o žmonės turi domėtis savo sveikata ir kreiptis į gydytojus“, – sako M. Jasėnas.

Gydytojo įsitikinimu, atlikti tokius tyrimus pacientai turėtų būti kviečiami taip pat intensyviai, kaip ir pagal išankstinės patikros programas.

Liga skatina užsisklęsti

Diagnozė – inkstų vėžys – gali priblokšti ir įstumti į vienatvę. 2018 m. Tarptautinės inkstų vėžio koalicijos atlikta pacientų apklausa parodė, kad 96 proc. sergančių inkstų vėžiu asmenų patyrė psichosocialinių problemų, įskaitant nerimą ir baimę, o maždaug pusė apklaustųjų teigė nekalbantys apie savo problemas su šeima ir draugais.

„Psichologinės pagalbos reikia vis dažniau, nes inkstų vėžys vis geriau valdomas ir tampa lėtine liga – daugelis pacientų net tuomet, kai yra metastazių, kontroliuoja ligą, ji neprogresuoja“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas.

Pasak gydytojo, žmogui, žinančiam, kad vėžys gali būti lėtine liga, kurią galima valdyti, nekyla stresas, kad „įsijungia skaitliukas“, kuris skaičiuoja likusį laiką gyventi, atsiranda atspirties taškas, ir jis į ateitį žiūri su perspektyva.

Vis dėlto visų pirma ligonis turi patikėti, kad jo ligą galima kontroliuoti, ir tam reikia ne tik gydytojų bet ir kitų specialistų pagalbos. Tam Pasaulinę inkstų vėžio dieną Šv. Pranciškaus onkologijos centro rožyne vyko vilnos vėlimo (vadovė Daiva Katiševskja), dailės (vadovė Irena Baltiejienė) ir šokio (vadovė Gitana Eglynienė) terapijų renginiai, vargonų muzikos koncertas ( vadovas Alvidas Remesa), o dailininkas Svajūnas Armonas surengė projektą „ŽAIDIMAS SPALVOMIS“.

Padeda sveikti

„Žmogus yra slėpinys. Medicinos įstaigos daro tai, ką išmano geriausiai. Mes džiaugiamės naujais atradimais, naujomis mokslo žiniomis onkologijos srityje. Sveikatinimas turi būti integralus. Gydymo procese, gydytojų komandoje turi dalyvauti ir dvasininkas, kuris padėtų ligoniui sukurti arba atnaujinti teisingą santykį su savimi, Dievu, artimu, gamta. Žmoguje vyksta ne vien biologiniai, bet ir psichiniai bei dvasiniai procesai.

Mes maitiname ir gydome ne vien fizinį kūną. Tuo pačiu metu maitiname bei gydome žmogaus psichiką ir dvasią, padedame jam sukurti stiprią emocinę ir dvasinę būseną. Tam yra įvairiausios terapijos. Pats esu nustebęs, kokį didelį poveikį kūno sveikatinimui daro pokalbiai su dvasininku, muzikos ir rožių kvapų terapija ir t.t.“, – teigia vienuolis brolis Benediktas – kunigas Sigitas Jurčys.

„Šv. Panciškaus onkologijos centras padeda ligoniams sveikti ir įveikti stresą dėl ligos, palaikyti gerą nuotaiką. Tai yra dvasinės ir psichosocialinės pagalbos centras, – sako centro direktorė Aldona Kerpytė. – Kai žmogus suserga, keičiasi jo gyvenimas, ir vien tik medicinos pagalbos neužtenka, nes keičiasi ir emocijos, ir gyvenimo prasmė, yra daug baimių, reikia surasti ramybę, viltį, darną. Ir to reikia ne tik ligoniui, bet ir jo šeimai, nes visi yra sutrikę.

Gali padėti kiti žmonės, kurie praėjo šį kelią. Mūsų centre dirba daug savanorių, buvusių onkologinių ligonių, ir psichologai, ir dvasininkai, meno terapeutai, kurie padeda žmogui išlipti iš nerimo ir baimės šulinio, nustatyti kryptį į sveikatą ir ramybę – tai, ko negali padaryti ligoninė, kuri užsiima medicina. Tokia papildoma pagalba padeda užtikrinti dvasinę sveikatą.“

Įsitikinimai gali pakenkti

Klaipėdietis Kazimieras Bubelis prieš šešerius metus susirgo dešiniojo inksto vėžiu. Laimei, liga buvo nustatyta anksti. Vyras buvo operuotas, ir dabar buvusią ligą primena tik tai, kad kiekvienais metais jis turi pasitikrinti sveikatą. Vyras dabar aktyviai dalyvauja Šv. Panciškaus onkologijos centro veikloje.

„Dabar sakau: ačiū, Dieve, už ligą, kuri pakeitė mano gyvenimą, jei ne ji, nepažinočiau tokių smagių žmonių“, – sako K. Bubelis.

„Požiūris ir įsitikinimai apie savo ligą daro įtaką mūsų organizmo veiklai. Moksliniai atradimai psichoneuroimunologijos srityje atskleidžia, kad mūsų mąstymas, įsitikinimai ir jausmai sąveikauja su vegetaciniais kūno procesais, hormonų balansu ir imunine sistema. Asmenybė, išsilavinimas, kultūrinė aplinka, gyvenimo aplinkybės, patirtys lemia žmogaus asmeninius ligos aiškinimo apie ligos kilmę ir prigimtį modelius, dar vadinamus ligos koncepcijomis“, – aiškina klinikinė psichologė Asta Libikienė.

Psichologė teigia, kad psichiatras Z.J. Lipowskis išskyrė net 8 asmenines ligos koncepcijas: liga kaip iššūkis, priešas, kaip bausmė, kaip silpnumas, paguoda, strategija, negrįžtamas praradimas ir žala bei liga, netgi – kaip vertybė.

Pavyzdžiui, mūsų visuomenėje gajus požiūris į vėžio ligą kaip į priešą, kuris gali būti nugalėtas tik jei atkakliai, visomis išgalėmis kovosi. Jis taikomas skambiems šūkiams ir lėšų rinkimo akcijoms, tačiau konkrečiam žmogui herojinis požiūris gali būti save griaunantis. Vėžio ligos paliestų žmonių ir jų šeimų patirtys daug sudėtingesnės nei galima nusakyti pergalių ir pralaimėjimų sąvokomis.

Asmeninė ligos koncepcija daro įtaką mūsų elgesiui: lemia bendradarbiavimą su gydančiais gydytojais, rūpinimąsi savo fizine, psichoemocine ir dvasine sveikata.

Ligos patirtis gali būti apmąstoma ir išreiškiama žodžiais, vaizdais ar judesiais.

„Meno terapijos – muzikos, dailės, rašymo, judesio, dramos, biblioterapija – plačiai taikomos vėžio gydymo centruose visame pasaulyje. Tyrimai atskleidžia, jog šios terapijos padeda sumažinti patiriamą įtampą, nerimą, atrasti savo kūrybinius gebėjimus, geriau suprasti asmeninę savo ligos koncepciją ir palaipsniui ją keisti, kelti sau naujus tikslus, mokytis gyventi su neišvengiamu gyvenimo neapibrėžtumu, atrasti savo vidinės ramybės šaltinius.

Tyrimais nustatyta, jog daugiausia asmeninės naudos per meno terapijas patiria tie žmonės, kurie savo viltį palaiko prisiimdami atsakomybę už savo gyvenimą“, – teigia A. Libikienė ir pataria ligoniams dalyvauti tokiuose užsiėmimuose, nes tuomet bus lengviau įveikti ligą, išlaikyti ryšį su artimaisiais ir šeimos nariais.

 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder