Grasina poliklinikai iškelti bankroto bylą, tačiau pareiškimuose - daugiau politikos nei teisės

KMP atsidūrė sudėtingoje situacijoje - medikai nuo metų pradžios laukia pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį numatyto atlyginimų didinimo, tačiau įstaiga teigia tam negavusi pakankamo finansavimo iš Valstybinės ligonių kasos (VLK).

Poliklinikos vyriausiasis gydytojas dr. Jonas Sąlyga sako, kad įstaiga palaiko darbuotojų siekį gauti didesnį atlyginimą, tačiau neturi tam pakankamai lėšų.

Anot jo, norint visiškai įvykdyti Trišalės sutarties įsipareigojimus, per metus reikėtų daugiau nei pusės milijono eurų.

„Valstybinė darbo ginčų komisija (VDGK) priėmė sprendimą, kad atlyginimus pakelti privalėjome. Tačiau pinigų tam neturime“, - teigia J. Sąlyga.

Į Darbo ginčų komisiją kreipėsi poliklinikos Jungtinės profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, reikalaudami didesnių atlyginimų.

Komisijai priėmus sprendimą, poliklinika jį turi įvykdyti per mėnesį. Priešingu atveju gali būti pradėtas išieškojimas, o antstoliai turi teisę blokuoti įstaigos sąskaitas.

Pasak vadovo, tai galėtų sutrikdyti atlyginimų mokėjimą darbuotojams ir būtinų medicinos priemonių įsigijimą.

J. Sąlyga sako dėl finansavimo ne kartą kreipęsis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir VLK. Tačiau poliklinikai buvo paaiškinta, kad dėl riboto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų augimo papildomų lėšų nėra numatyta.

„Iš VLK gavome atsakymą: jei esate nepatenkinti, galite kreiptis į teismą“, - pasakoja gydytojas.

Poliklinika svarsto būtent tokį kelią. Įstaiga raštu informavo SAM ir VLK apie galimą teisminį ginčą.

Pasak poliklinikos atstovų, VLK vadovas Gytis Bendorius pripažino, kad sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarka nėra tobula ir ją reikėtų tobulinti.

Nors konfliktas plėtojasi, poliklinikos vadovybė pabrėžia, kad nuo liepos 1-osios, atsiradus finansinėms galimybėms, buvo padidinti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimai. Nuo rugpjūčio darbuotojų atlyginimai padidinti dar kartą. Teigiama, kad šiuo metu darbuotojams jau užtikrinamas minimalus darbo užmokestis, numatytas šakinėje sutartyje.

„Puikiai suprantu kolegas. Visada palaikysiu darbuotojus, kurie nori pagrįsto darbo užmokesčio. Niekada neprieštarausiu žmonėms, kurie kovoja už teisingą atlygį“, - sako J. Sąlyga.

Ginčas - dėl atlyginimų

Pagrindinis ginčas kyla dėl atlyginimo dalies, kuri darbuotojams nebuvo sumokėta pirmąjį šių metų pusmetį. Dėl to dalis medikų kreipėsi į VDGK.

Į komisiją su pretenzijomis kreipėsi 25 darbuotojai. Tačiau VDGK sprendimus poliklinika ginčija ir dėl kai kurių jau kreipėsi į teismą.

Pats J. Sąlyga akcentuoja, kad konfliktas neturėtų būti nukreiptas prieš pačius darbuotojus. Vadovybės pozicija - reikalauti, kad valstybė užtikrintų finansavimą, kuris leistų gydymo įstaigoms įgyvendinti pačios valstybės prisiimtus įsipareigojimus.

Šakinę sutartį, kurioje nustatyti tam tikri minimalūs sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimų dydžiai, pasirašė profesinės sąjungos ir Vyriausybė. Atskiros gydymo įstaigos, tarp jų ir Klaipėdos miesto poliklinika, šios sutarties pasirašyme nedalyvavo, tačiau turi vykdyti joje numatytus įsipareigojimus.

J. Sąlygos teigimu, būtent čia ir atsiranda pagrindinė problema - gydymo įstaigoms nustatyti konkretūs įsipareigojimai, tačiau kartu nebuvo užtikrintas pakankamas finansavimas.

„Mūsų galimybės priklauso nuo finansavimo, kurį gauname iš Valstybinės ligonių kasos. Deja, jo nepakanka įgyvendinti įsipareigojimams, kuriuos valstybė prisiėmė pasirašydama kolektyvinę sutartį. Finansavimo poliklinikai augimas šiais metais buvo tik simbolinis“, - teigia J. Sąlyga.

Pasak jo, apie šią problemą poliklinika kalba jau seniai. Ne kartą buvo kreiptasi į VLK, Sveikatos apsaugos ministeriją, Seimo narius, teikti skaičiavimai ir siūlyti galimi sprendimai.

„Deja, mūsų negirdi. Iki šiol“, - sako J. Sąlyga.

Jis nesutinka, kad visa atsakomybė už valstybės prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą būtų perkeliama gydymo įstaigoms.

„Esame įsitikinę, kad už prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą turi būti atsakingi tie, kurie juos prisiima ir skirsto tam reikalingą finansavimą. Nesutinku su atsakomybės perkėlimu gydymo įstaigoms, kurios dirba tik iš joms skiriamų lėšų“, - teigia poliklinikos vadovas.

© Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Naudojasi situacija

Algirdas Pūras, Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai, sako, kad praėjusiais metais įstaiga suteikė daugiau kaip už pusę milijono eurų viršplaninių paslaugų.

Už šias paslaugas VLK sumokėjo, todėl poliklinikoje buvo tikimasi, kad išaugus paslaugų apimtims atitinkamai bus užtikrinamas ir didesnis finansavimas šiemet.

„Tikėjomės, kad į poliklinikos situaciją bus atsižvelgta ir šiemet didės finansavimas. Tačiau šiemet situacija yra kitokia“, - sakė A. Pūras.

Poliklinikos vadovybė tikina, kad ir toliau ieškos galimybių didinti darbuotojų atlyginimus. Tačiau panašu, kad susidariusia situacija gali būti pasinaudojama suvedant senas sąskaitas ar net politinėje kovoje.

A. Pūras atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl atlyginimų pretenzijas reiškia tik maža dalis poliklinikos darbuotojų.

Įstaigoje dirba beveik 290 žmonių, kuriuos vienija trys profesinės sąjungos, o į VDGK kreipėsi kiek daugiau nei 20 darbuotojų.

Poliklinikos vadovybės teigimu, konfliktuojanti profesinė sąjunga įstaigoje atsirado palyginti neseniai - prieš pusantrų metų.

A. Pūras sako, kad administracija norėtų su darbuotojų atstovais ieškoti sprendimų, tačiau konstruktyvaus dialogo nepavyksta rasti.

„Nėra jokio dialogo. Profsąjungos pirmininkas tik prisistatė ir daugiau nevyksta jokių pokalbių. Nebuvo jokios diskusijos ir prieš tai, kai darbuotojai nusprendė kreiptis į VDGK“, - teigė A. Pūras.

Jo teigimu, viena iš galimybių pagerinti poliklinikos finansinę situaciją - didinti mokamų, vėžio prevencijos ir skatinamųjų paslaugų apimtis ir taip gauti daugiau pajamų. Tačiau tam esą priešinasi patys darbuotojai, argumentuodami, kad jie neprivalo to daryti.

Spaudimas darbuotojams

Konflikte darbuotojams atstovaujantis teisininkas Jurijus Martinaitis į situaciją žvelgia gana savotišku kampu. Jis teigia, kad poliklinikos argumentai apie finansinių galimybių stoką kelia klausimų, nes ginčams spręsti įstaiga samdo advokatus, kurie taip pat kainuoja.

„Susidaro gana kuriozinė situacija - teigiama, kad nėra pakankamai lėšų darbuotojams mokėti kolektyvinėje sutartyje numatytą darbo užmokestį, tačiau pinigų advokatams randama“, - teigia teisininkas.

J. Martinaitis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylose prieš darbuotojus kaip tretieji asmenys įtraukiamos Sveikatos apsaugos ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė ir ligonių kasos.

Jo vertinimu, toks procesas gali daryti psichologinį poveikį darbuotojams.

„Įsivaizduokite žmogaus situaciją: vienoje pusėje jis pats, kitoje - poliklinika, savivaldybė, ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerija. Natūralu, kad žmogui gali kilti klausimas, kokie apskritai jo šansai bylinėtis prieš tokią sistemą“, - sako J. Martinaitis.

Teisininkas pasakoja, kad jau yra darbuotoja, kuriai Darbo ginčų komisija buvo priteisusi apie tūkstantį eurų darbo užmokesčio nepriemokos, tačiau ji vėliau atsisakė savo reikalavimo. Pasak J. Martinaičio, šiai darbuotojai iki pensijos buvo likęs vos vienas mėnuo.

Jis nesiryžta tvirtinti, kas konkrečiai lėmė tokį sprendimą, tačiau neatmeta, kad įtakos galėjo turėti gautas ieškinys ir jame nurodyta galimybė pralaimėjimo atveju atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

„Mano nuomone, toks procesas labiau panašus į psichologinį spaudimą darbuotojams“, - sako jis.

Inicijuos bankrotą?

Tačiau, kalbėdamas apie spaudimą, J. Martinaitis naudoja analogišką taktiką. Jis viešai platina pareiškimus, jog poliklinikai planuojama inicijuoti bankrotą.

Jo teigimu, panašią taktiką jis esą yra taikęs ir anksčiau, atstovaudamas buvusiems Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubo žaidėjams, kai su klubo vadovybe nepavyko susitarti dėl skolų. Pasak teisininko, susitarimas tuomet pasiektas inicijavus procesą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kalbėdamas apie polikliniką, J. Martinaitis teigia, kad situacija galėtų būti išspręsta gana greitai, jei darbuotojai nuspręstų inicijuoti nemokumo procesą. Jo vertinimu, tokiu atveju klausimą imtų spręsti Klaipėdos valdžia.

Poliklinikos vadovybės atstovas A. Pūras sako, kad tokie veiksmai rodo, jog konflikte gali būti ir daugiau sluoksnių, kurie apima ne tik teisę.

Neoficialiai kalbama, kad dalis įtampos gali būti susijusi su ankstesnės poliklinikos vadovybės veikla, ankstesniais teisminiais procesais ir skandalais.

Žiniasklaidoje ne kartą buvo skelbta apie prieš kelerius metus vykusi tyrimą, kuomet nustatyti pažeidimai, susiję su medicinos priemonių (pleistrų) apskaita. Įstaigai padaryta žala įvertinta šimtais tūkstančių eurų. Nepatvirtintais duomenimis, šioje schemoje figūravusių asmenų yra ir tarp su administracija konfliktuojančioje profsąjungoje.

Poliklinikos vadovybė taip pat neatmeta, kad konfliktas gali turėti politinį atspalvį.

Kyla klausimas, ar visos šitos drastiškos priemonės nėra susijusios ir su kitais interesais, taip pat artėjančiais savivaldos rinkimais.

Apie tai nedviprasmiškai užsimena ir pats J. Martinaitis, kuris pasakodamas apie situaciją poliklinikoje tiesiogiai apeliuoja į miesto valdžią, Klaipėdos merą Arvydą Vaitkų ir artėjančius savivaldos rinkimus.

Daug klausimų

Taigi šiandien poliklinikos istorijoje daugiau klausimų nei atsakymų.

Advokato teigimu, darbuotojų, kurie kreipėsi į VDGK, reikalavimai dėl mažesnio nei numatyta atlyginimo pirmąjį šių metų ketvirtį siekia 25 tūkst. eurų. Jei šis skaičius tikslus, palyginti su poliklinikos metinėmis pajamomis, kurios siekia beveik 7,7 mln. eurų, tai nėra didelė suma.

Kita vertus, poliklinikos vadovybė skaičiuoja, kad, norint visiškai įgyvendinti kolektyvinėje sutartyje numatytus atlyginimų įsipareigojimus, per metus reikėtų daugiau nei 500 tūkst. eurų. Jei ši informacija tiksli, tai dalis darbuotojų šiandien sutinka dirbti už mažesnį atlygį ir nekelia pretenzijų.

Bet kokiu atveju įstaiga susiduria su reputaciniais sunkumais. Tai iliustruoja ir darbuotojų skaičiaus dinamika. Dar praėjusių metų pabaigoje poliklinikoje dirbo apie 320 žmonių, o rugpjūčio pradžioje jų skaičius sumažėjo iki maždaug 284. Tai absoliutus antirekordas.

Darbuotojų kaita sveikatos apsaugos sistemoje nėra naujas reiškinys, tačiau Klaipėdos miesto poliklinikai keliami ambicingi planai. Įstaiga turėtų tapti pirminės sveikatos priežiūros centru Klaipėdos mieste, o jos pastato rekonstrukcijai jau suplanuota skirti 10,6 mln. eurų.

Todėl dabartinis konfliktas turi reikšmės ne tik darbuotojams ir poliklinikos administracijai. Nuo jo sprendimo priklausys ir tai, kaip įstaiga gebės įgyvendinti jai keliamus ateities planus.

J. Martinaitis atmeta kaltinimus, kad darbuotojai neieško sprendimų. Anot jo, VDGK prieš priimdama sprendimą dėl darbuotojų atlyginimo kaskart siūlo bandyti susitarti taikiai, tačiau to padaryti nepavyksta.

J. Sąlyga ragina darbuotojus ir jų atstovus ieškoti bendro sprendimo.

„Būkime partneriai, nes siekiame to paties tikslo. Tik veikdami kartu galime pasiekti, kad būtų išgirstas ne tik mūsų poliklinikos, bet ir visų Lietuvos viešųjų gydymo įstaigų balsas“, - sako J. Sąlyga.

Dabartinė poliklinikos vadovybė apibendrina, kad įstaigos valdymą perėmė kritiniu metu. Poliklinika buvo nugyventa, nesukaupti rezervai, nesirūpinta ateitimi ir naujų darbuotojų pritraukimu.

„Darbuotojų kaita yra nemaža, tačiau, pasakius „A“, reikia pasakyti ir „B“. Didelė dalis pasitraukusių darbuotojų buvo pensijinio amžiaus“, - sako A. Pūras.