Pacientai vengia skųstis
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Nijolė Bijanskienė „Vakaro žinias" informavo, jog taip pat nepagrįstai pacientai mokėjo, kai buvo teikiamos gydytojų specialistų konsultacijos, stacionarinės paslaugos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, pervežimo paslaugos ir pan.
Pasak pašnekovės, pastebima, jog pacientai su skundais vengia kreiptis į ligonių kasas, motyvuodami tuo, kad vėl reikės sugrįžti gydytis į tą pačią įstaigą. Valstybinės ligonių kasos informacija, pernai Teritorinės ligonių kasos (TLK) gavo 36 pacientų skundus dėl papildomų mokėjimų gydymo įstaigose. Daugiausia skundų gavo Vilniaus TLK - 24. Klaipėdos TLK - 7, Kauno TLK - 2, Šiaulių TLK - 2, Panevėžio - tik 1.
„Atlikus patikrinimus, 24 skundai pasitvirtino ir buvo nustatyta, kad iš pacientų buvo neteisėtai reikalaujama susimokėti. Įstaigos buvo įpareigotos grąžinti pacientams 8852 eurus", - sakė N.Bijanskienė ir pridūrė, kad gavę paciento skundą dėl mokamų paslaugų, ligonių kasų specialistai atlieka patikrinimus.
Jei nustatoma, kad pacientas už paslaugą mokėjo, tačiau mokėti neturėjo, įstaiga įpareigojama grąžinti pacientui jo sumokėtas lėšas. Apie patikrinimo rezultatus informuojami pacientai ir jiems patariama kreiptis į įstaigą dėl lėšų grąžinimo.
Negali siūlyti vien mokamų paslaugų
„TLK kasmet sudaro sutartis tiek su viešosiomis, tiek su privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis dėl konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš PSDF lėšų. Ne visos privačios įstaigos pasirašo sutartis su TLK (išsamus sąrašas įstaigų, su kuriomis TLK yra sudariusios sutartis ir dėl kokių paslaugų, skelbiamas ligonių kasų svetainėje).
Gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartis su TLK, už suteiktas paslaugas yra sumokama sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis bazinėmis kainomis. Vadinasi, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) mokama tik už tas paslaugas, dėl kurių yra sudaryta sutartis, ir iš paciento negali būti reikalaujama mokėti už tai, už ką gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos", - aiškino VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja.
N.Bijanskienės teigimu, tiek gydymo įstaiga (skelbimų lentose, interneto svetainėje ir pan.), tiek gydantysis gydytojas privalo informuoti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustus pacientus apie galimybę gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas. Gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su TLK dėl konkrečios paslaugos, negali siūlyti vien tik mokamų paslaugų, t.y. pacientui pirmiausia turi pasiūlyti nemokamą paslaugą (apmokamą iš PSDF be jokio papildomo mokesčio).
„Teisės aktai numato, kad pacientui gali būti pasiūlyta brangesnė nei ligonių kasų apmokama paslauga arba papildomos paslaugos. Jeigu pacientui siūloma mokama arba brangesnė paslauga, jis turi būti supažindintas su mokamos paslaugos teikimo pagrindu arba jam turi būti išsamiai ir suprantamai paaiškinti brangesnės paslaugos skirtumai ir pranašumai.
Savo apsisprendimą ir sutikimą mokėti už paslaugas pacientas turi patvirtinti parašu. Pacientas sumokėti turi į įstaigos kasą. Negali būti reikalaujama, kad pacientas pats nusipirktų vaistus ar priemones ir jas atsineštų į įstaigą", - teigė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja.
Išimtis skubiai pagalbai
Kiekvienai gydymo įstaigai, su kuria TLK pasirašo sutartį, akentuoja N.Bijanskienė, yra skiriama tam tikra metinė pinigų suma toms paslaugoms apmokėti. Jeigu įstaiga viršija skirtą sumą, ji gali teikti nemokamas paslaugas ir toliau, nes TLK vėliau apmoka ir sutartinių partnerių suteiktas viršsutartines paslaugas.
VLK atstovė atkreipė dėmesį, kad nemokamos, tiksliau, - ligonių kasų apmokamos PSDF lėšomis - sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik PSD apsidraudusiems žmonėms. Išimtis taikoma tik būtinajai (skubiai) medicinos pagalbai, kuri teikiama nemokamai be siuntimo visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, net ir nedraustiems PSD.
Labai svarbu žinoti, pasak N.Bijanskienės, kad gydymo įstaiga, kurioje dirba gydytojas, išduodantis siuntimą, būtų sudariusi sutartį su TLK dėl pacientui reikiamų paslaugų, t.y. gydytojas specialistas apdraustam privalomuoju draudimu asmeniui turi teikti iš PSDF lėšų apmokamą paslaugą. Jei gydytojas specialistas pacientui teikia mokamą konsultaciją - tiek privačioje, tiek viešojoje įstaigoje - išrašyti siuntimo paslaugoms, apmokamoms iš PSDF lėšų, jis negali. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką įstaigos turi teisę teikti mokamas paslaugas, tai įstaigoms nedraudžiama.
Pirmiausia kreipkitės į administraciją
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja akcentuoja, jeigu pacientas mano, kad sveikatos priežiūros įstaigoje yra pažeistos jo teisės, pavyzdžiui, teko mokėti už paslaugas, kurios apmokamos PSDF lėšomis, pirmiausia turėtų kreiptis į įstaigos administraciją. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tuomet, kai yra nepatenkinti skundų nagrinėjimu minėtoje įstaigoje.
„Sveikatos priežiūros įstaiga turi išnagrinėti situaciją ir raštu pateikti atsakymą per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo įstaigoje dienos. Kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, reikia pateikti skundo sveikatos priežiūros įstaigai ir įstaigos atsakymo kopijas. Jeigu gydymo įstaiga nepateikia atsakymo per 20 darbo dienų, dėl skundo nagrinėjimo pacientas turi teisę kreiptis į kitas institucijas, tačiau privalu pateikti skundo, adresuoto gydymo įstaigai, kopiją", - teigė N.Bijanskienė.
Taip pat patarėja primena, kad jeigu pacientas kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigą ir jos atsakymo nesulauks arba įstaigos atsakymas netenkins, dėl, paciento manymu, pažeistų teisių, susijusių su PSD klausimais, galima kreiptis į VLK ar TLK dėl paslaugų kokybės ir prieinamumo - į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.
Komentuoja buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Juozas Olekas:
Manau, reikia dviejų dalykų. Pirmiausia, kad ligonių kasos apmokėtų paslaugas, nes ne visos paslaugos yra apmokamos pagal jų kainas, pagal savikainą. Kai kurios paslaugos neša tam tikrą nuostolį, tada ligoninės pradeda visaip gudrauti, kaip susirinkti lėšas, tai labai svarbu.
Mano žiniomis, buvo skelbta, kad 600 mln. eurų palikta rezerve, tai gal iš tų lėšų būtų galima panaudoti. Aš neseniai lankiausi, pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto ligoninėje ir mačiau, kaip ten susiduriama su tam tikrais ekonominiais sunkumais.
Antra - turėtų būti dar aiškesnė informacija, kokios paslaugos ligoninėse, apskritai valstybinėse ar privačiose gydymo įstaigose yra nemokamos, t.y. kad tas paslaugas apmoka ligonių kasa. Kad žmonės žinotų ir gintų savo teises.
Turiu puikių pavyzdžių - Sūduvos krašte yra nemažai privačių ambulatorijų, puikiausiai teikia nemokamai paslaugas žmonėms. Beveik visoms paslaugoms Lietuvoje yra pasirinkimas, jeigu netinka Kaune, galima kreiptis į Vilnių ir panašiai.
Manau, tokia problema pasitaiko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse. Kalbu apie naujas Europos Sąjungos šalis.
Informacija
Trumpai, ką garantuoja privalomasis sveikatos draudimas:
* greitosios medicinos pagalbos paslaugas;
* būtinąją (skubią) medicinos pagalbą;
* šeimos gydytojo paslaugas (taip pat ir jo kompetencijai priskirtus bei šeimos gydytojo paskirtus tyrimus);
* pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas;
* pirmines odontologines sveikatos priežiūros paslaugas (yra tam tikrų sąlygų), dantų protezavimo išlaidų kompensavimą (nustatytų grupių žmonėms);
* gydytojų specialistų paslaugas;
* brangiuosius tyrimus ir procedūras;
* gydymą ligoninėse;
* slaugos paslaugas;
* medicininės reabilitacijos paslaugas;
* ištyrimą pagal prevencines programas (nustatyto amžiaus žmonėms);
* kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones;
* būtinosios pagalbos paslaugas Europos Sąjungos šalyse, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, suteiktos Europos šalyse (išskyrus Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje), išlaidų kompensaciją.
Pacientui mokėti tenka, kai:
* pacientas neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;
* kai tyrimus pasirenka pats pacientas, jeigu per konsultaciją gydytojas jų neskiria, siuntimo neišduoda (tenka mokėti visą faktinę paslaugos kainą);
* kai pacientas pasirenka konsultuotis pas gydytoją specialistą, kuris dirba gydymo įstaigoje, neturinčioje sutarties su TLK, arba kai neturėdamas būtino siuntimo, pageidauja gauti gydytojo specialisto konsultaciją ar tyrimus;
* jei pacientas nori gauti planinę paslaugą be eilės. Tie, kurie nori gauti specialisto konsultaciją, nelaukę eilėje (joje laukia kiti pacientai, kuriems taip pat teikiamos paslaugos, apmokamos PSDF lėšomis), gali gauti mokamą konsultaciją už ją susimokėję (tais atvejais, kai pacientui reikia būtinosios medicinos pagalbos, paslaugos pacientams turi būti teikiamos kreipimosi į gydymo įstaigą dieną);
* jei pacientas pats pasirenka, leidus gydančiam gydytojui, brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones, procedūras. Šiuo atveju reikia susimokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp ligonių kasų mokamos kainos ir pasirinktos brangesnės paslaugos, medžiagos, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonės ar procedūros kainos. Mokėti reikia į įstaigos kasą, kurioje išduodamas kvitas ar kitas mokėjimo dokumentas;
* kai teikiama paslauga, įrašyta į mokamų paslaugų sąrašą.
Šaltinis - VLK
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą