Gydytojai išeina į pensiją, jaunimas nespėja užpildyti laisvų vietų, Lietuvoje netrūksta tik odontologų

Per COVID-19 pandemiją išaugo ir psichikos sveikatos priežiūros specialistų poreikis. Lietuvoje šiuo metu netrūksta tik odontologų.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2021 m. parengtoje Sveikatos priežiūros specialistų prognozių ataskaitoje nurodoma, kad didžiuosiuose miestuose yra susidariusi didelė sveikatos priežiūros specialistų koncentracija, tačiau dėl sparčiai augančio medicinos paslaugų poreikio gydytojų vis tiek trūksta.

Atokiuose Lietuvos regionuose sveikatos priežiūros specialistai nenori dirbti dėl prastų darbo sąlygų ir mažesnių nei miestuose atlyginimų.

STRATA duomenimis, vidutinio darbo užmokesčio skirtumas tarp didžiųjų ir mažųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigų gali siekti iki 650 Eur gydytojams iki 600 Eur (neatskaičius mokesčių) slaugytojams.

Medikų poreikis pastaruoju metu vis didėja: 2019 m. Lietuvoje trūko 52, 2020 m. – 67, 2021 m. birželį – 79 šeimos gydytojų.

Kadangi į pensiją išeinančių šeimos gydytojų ir jaunų specialistų rengimo tempas, tikėtina, nesikeis, 2030 m. numatomas 14 proc. šių sveikatos priežiūros specialistų trūkumas.

STRATA tyrimas rodo, kad 2020 m. buvo Lietuvoje dirbo 2137 licencijuoti šeimos gydytojai, iš jų 528 (25 proc.) buvo pensinio amžiaus. Šeimos gydytojo rezidentūrą 2020 m. pradėjo 81 asmuo.

Ekspertai prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje odontologų perteklius dar labiau išaugs, dalis studijas Lietuvoje baigusių jaunų medikų toliau rinksis darbą užsienyje, į pensiją išeis vis daug vyresnio amžiaus gydytojų, o dėl nepakankamo į medicinos studijas priimamų studentų skaičiaus Lietuvai reikalingų specialistų toliau bus rengiama nepakankamai.

Poliklinikose – laisvi etatai

Alfa.lt rašė, kad šiuo metu kai kuriose Vilniaus poliklinikose neįmanoma 60 dienų registruotis pas šeimos gydytoją.

Gydymo įstaigos nurodo, kad pacientams ilgiau laukti eilėje tenka dėl to, kad medikai atostogauja, serga, kelia kvalifikaciją ar paprasčiausiai nespėja patenkinti išaugusio paslaugų poreikio.

Viena didžiausių Lietuvoje Vilniaus centro poliklinika šiuo metu galėtų įdarbinti 5–6 šeimos gydytojus.

Šioje gydymo įstaigoje yra nemažai gydytojų, norinčių išeiti į pensiją.

Centro poliklinikos padaliniuose Vilniuje dirba 66 apylinkių šeimos gydytojai, 8 šeimos gydytojos yra vaiko priežiūros atostogose, jas terminuotai pavaduoja kiti, o visai be gydytojo yra 2 apylinkės.

Vienas Centro poliklinikos šeimos gydytojas aptarnauja vidutiniškai 1432 pacientus. Šeimos gydytojo 1 etato vidutinis mėnesinis atlyginimas iki mokesčių šioje įstaigoje yra nuo 3600 Eur iki 4680 Eur.

Kita didelė – Vilniaus Antakalnio poliklinika – priimtų dirbti 3 šeimos gydytojus, nes augant pacientų skaičiui didėja ir gydytojų poreikis. Antakalnio poliklinikoje dirba 70 šeimos gydytojų.

„Įstaiga nuolat ieško šios specialybės gydytojų. Esame rezidentūros bazė, todėl dar gydytojų studijų metais kalbamės su jaunaisiais šeimos gydytojais dėl tolimesnio darbo įstaigoje“, – informavo Antakalnio poliklinika.

Medikai sensta ir išeina

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Alfa.lt atsiųstame komentare nurodoma, kad šeimos gydytojų trūkumui didelę įtaką daro didėjantis pensinio amžiaus asmenų skaičius ir augantis šeimos medicinos paslaugų poreikis.

2020 m. Lietuvoje labiausiai trūko bendrosios praktikos slaugytojų, šeimos gydytojų ir psichikos sveikatos priežiūros specialistų.

STRATA apklaustų sveikatos priežiūros paslaugų sektoriaus ekspertų nuomone, tokią situaciją lemia išaugęs paslaugų poreikis dėl COVID-19 pandemijos sukeltų veiksnių (papildomi darbo krūviai, specialistų susirgimai ir saviizoliacija, išėjimas į pensiją esant rizikos grupėje) bei platus šeimos gydytojų ir slaugytojų atliekamų funkcijų sąrašas, paprasčiau tariant, popierizmas.

Psichiatrų, medicinos psichologų trūkumas siejamas su didėjančiu tokių specialistų paslaugų poreikiu po to, kai Lietuvoje buvo įvestas visuotinis karantinas ir apriboti socialiniai ryšiai.

Dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje jaučiamas ir infekcionistų, infektologų, skubiosios medicinos pagalbos paramedikų, reanimatologų trūkumas.

Dėl padidėjusio poreikio prižiūrėti COVID-19 sergančias gimdyves 2020–2021 m. trūko ir akušerių.

Apklausos metu ekspertai dažnai tvirtino, kad Lietuvoje šiuo metu netrūksta tik odontologų ir burnos higienistų, esą jų net per daug.

Emigruoja jauni gydytojai

STRATA ataskaitoje nurodoma, jog COVID-19 pandemijos įtaka bus juntama ne tik 2021 m., bet ilgesniu laikotarpiu.

Manoma, jog ir toliau didės tiesiogiai su COVID-19 ar panašiomis infekcijomis dirbančių specialistų poreikis, taip pat specialistų, dirbančių su COVID-19 sukeltomis pasekmėmis skaičius. Ypač trūks psichikos sveikatos specialistų.

Medikų Lietuvoje ateityje pasigesime ir dėl jų emigracijos – dėl geresnių darbo sąlygų į užsienį išvyks dar daugiau jaunų specialistų.

EBPO duomenimis, pastaraisiais metais iš Lietuvos emigravo mažiau slaugytojų, bet tolygiai augo išvykstančių gydytojų skaičius.

Daugiausia, beveik trečdalis, Lietuvoje parengtų gydytojų 2018 m. dirbo Vokietijoje (409), Jungtinėje Karalystėje (171), Švedijoje (165), Izraelyje (152) ir Norvegijoje (136).

Daugiausiai Lietuvoje parengtų slaugytojų dirbo Jungtinėje Karalystėje (309) ir Norvegijoje (248).

Išvykstantys dirbti į užsienį sudaro apie trečdalį visų Lietuvoje dirbusių ne pensinio amžiaus gydytojų ir slaugytojų, išeinančių iš darbo ilgam laikotarpiui.

Sveikatos apsaugos ekspertai nurodo, kad iki 2030 m. Lietuvoje labiausiai trūks bendrosios praktikos slaugytojų, šeimos gydytojų ir vidaus ligų gydytojų.

Be to, ateityje dar labiau išaugs psichikos sveikatos priežiūros specialistų poreikis dėl COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių, išliekančių ir pasibaigus pandemijai. Senėjant gyventojams po dešimtmečio trūks geriatrų ir gerontologų.

Numatomas odontologų ir burnos higienistų perteklius siejamas su šių specialistų pertekliumi šiuo metu ir dideliu naujai parengiamų specialistų skaičiumi.

Daug popierizmo

Šeimos gydytojai Lietuvoje didelę dalį savo darbo laiko praleidžia ne tiesiogiai bendraudami su pacientais, o pildydami įvairias formas, suvesdami duomenis į kompiuterį, pildydami ataskaitas ar vykdydami š viršaus nuleidžiamas apklausas, pavyzdžiui, apie pacientų alkoholio vartojimo įpročius.

Užsienio patirtis rodo, kad šias funkcijas, kurioms nėra būtinas aukštasis medicininis išsilavinimas, galėtų sėkmingai atlikti šeimos gydytojo pagalbininkai. Tiesiog tam būtina atitinkamas teisinis reglamentavimas.

SAM tvirtina, kad iki 2021 m. pabaigos ministro įsakymu bus nustatytas naujas šeimos gydytojo komandos paslaugų mastas ir perskirstytos komandos narių funkcijos.

Numatoma, kad į šeimos gydytojo komandą įeis šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, akušeris, išplėstinės praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, gyvensenos medicinos specialistas ir kineziterapeutas.

„Vertinant užsienio šalių patirtį šiuo metu teisės aktais patvirtinta šeimos gydytojo komandos sudėtis vis dar nepakankama, nes nepakanka specialistų informacijos suvedimui ir valdymui, pacientų registravimui ir kitiems sveikatos priežiūros nereikalaujantiems veiksmams.

Šeimos gydytojo komandoje būtinas sekretorius. Taip pat, siekiant efektyviai užtikrinti lėtinėmis ligomis sergančio paciento kelią, komandoje reikalingas atvejo vadybininkas“, – teigiama Alfa.lt atsiųstame SAM komentare.

Ministerijos teigimu, pertvarkant sveikatos priežiūros tinklą ir įgyvendinat Vyriausybės programoje numatytas priemones, šiuo metu peržiūrimas ir bus keičiamas Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planas.

„Numatoma ir toliau mažinti administracinę našą, tobulinti šeimos medicinos paslaugų teikimą, ieškoma būdų, kaip užtikrinti išplėtotą šeimos gydytojo komandos sudėtį kuo daugiau sveikatos priežiūros įstaigų“, – nurodo SAM.