- Gydymo įstaigų vadovai nerimauja, kad lapkritį-gruodį nėra iš ko mokėti atlyginimų darbuotojams, nes įkainiai už paslaugas – neadekvatūs. Ar tikrai tokia dramatiška situacija?
- Dauguma gydymo įstaigų dirba pelningai – mūsų mokamos sumos viršija įstaigų patiriamas sąnaudas. Paslaugų kainas nuolat perskaičiuojame ir kasmet indeksuojame pagal šakos sutartį bei infliaciją.
Svarbu pabrėžti esminį dalyką: įstaigos sutartinius pinigus gauna kiekvieną mėnesį garantuotai, o viršsutartinės apmokamos papildomai kas ketvirtį. Todėl teigti, jog nėra iš ko mokėti atlyginimų, kai sutartiniai pinigai ateina kaip laikrodis – tai tiesiog neūkiškumas arba prastas planavimas.
- Įstaigos jau prašė peržiūrėti įkainius. Kada tai padarysite?
- Nuo gruodžio 1 dienos indeksuosime visas paslaugų kainas – specialiai ne nuo sausio, o jau nuo gruodžio. Įvertiname, kad pagal šakos sutartį gydytojų atlyginimai turėtų augti apie 3 procentus, slaugytojų – 8 procentais. Infliacija prognozuojama apie 3 procentus. Proporcingai pagal paslaugų struktūrą indeksuosime kainas.
Kai sausį apmokėsime už gruodį, įstaigos anksčiau pajus padidintus įkainius. Dauguma įstaigų peržiūri atlyginimus sausį-vasarį, todėl tai sustiprins jų finansinę padėtį.
- Nerimaujama dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo 2026 metais. Ar planuojate keisti tvarką?
- Sutarčių sudarymo tvarka kitais metais nesikeis. Ji patvirtinta ministro įsakymu, todėl stengiamės išlaikyti tęstinumą. Įstaigos žino aiškią, kasmet pasikartojančią sistemą. Nesikeis ir viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka – 2026 metais taikysime lygiai tokią pačią sistemą kaip dabar.
- Įstaigos skundžiasi 50 procentų viršsutartinių paslaugų apribojimu. Ar tai netrukdo pacientams gauti paslaugas?
- Sistema veikia taip: prioritetinės paslaugos – skubiosios medicinos pagalba, onkologinės operacijos, širdies operacijos ir kitos gyvybiškai svarbios paslaugos – apmokamos 100 procentų net viršijus sutartį, neribotai. Jei reikia dešimt kartų daugiau skubios pagalbos, mokėsime už visas.
Dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos taip pat apmokamos 100 procentų už viršsutartines, bet čia jau yra viršijimo riba – iki plius 50 procentų nuo sutarties.
Paprastos konsultacijos apmokamos 70 procentų kainos už viršsutartines ir taip pat su plius 50 procentų riba.
Pažiūrėkime į realius skaičius. Dienos chirurgijos paslaugų šiemet Lietuvoje suteikta 12 procentų daugiau nei pernai. Jei bendras poreikis augo 12 procentų, tai kaip 50 procentų riba gali apriboti prieinamumą? Niekaip. Konsultacijų šiemet suteikta vos 3 procentais daugiau nei pernai.
Šis 50 procentų apribojimas veikia tik itin ambicingoms ar intensyviai besiplečiančioms įstaigoms – kai kurios nori dvigubai ar trigubai padidinti paslaugų apimtis per metus. Tada sakome: mes tiek pinigų neturime. Visos šios paslaugos nėra gyvybę gelbstinčios – tai planiniai dalykai, kurie turėtų augti tolygiai. Sistema užtikrina, kad apimtys nebūtų tampomos iš vienos įstaigos į kitą, bet garantuoja paslaugų prieinamumą visiems pacientams.
- Kas naujo numatyta kitų metų PSDF biudžete?
- Numatyta nemažai papildomų lėšų vaistams: dauguma naujų vaistų, pradėtų kompensuoti šiemet, bus naudojami ir kitais metais. Papildomai skiriame apie 17 milijonų eurų tyrimų išlaidoms šeimos gydytojams.
Norime, kad šeimos gydytojai turėtų pakankamai lėšų ištirti ir gydyti pacientus vietoje, be poreikio siųsti juos konsultacijoms ar mokamiems tyrimams. Išlieka prioritetinės stacionarinės paslaugos, prioritetinė reabilitacija po sunkių operacijų.
- Opozicija tvirtina, kad nepakanka lėšų įgyvendinti nacionalinę šakos sutartį – medikų atlyginimai ne didės, o mažės.
- Pagal pasirašytą šakos sutartį ir mūsų planuojamą paslaugų kainų indeksavimą puikiai padengsime visus susitarimus.
- Karštasis SAM eilių mažinimo klausimas… Anot liberalų, Sveikatos apsaugos ministerija išskiria valstybinį ir demonizuoja privatų verslą. Ar jūs matote konfliktą tarp viešojo ir privataus sektorių?
- Mums svarbiausia, kad pacientas gautų kokybiškas paslaugas – reikalingą konsultaciją, tyrimus, greitai nustatytą diagnozę, paskirtą gydymą. Kurioje įstaigoje tai vyksta – viešojoje ar privačioje – mažiau svarbu.
Sureguliavus priemokų tvarką teikiant PSDF finansuojamas paslaugas, sąlygos taps vienodos tiek viešosioms, tiek privačioms įstaigoms. Nedidelis prioritetas viešosioms įstaigoms padėtų stabilizuoti sistemą, ekstremalių situacijų sąlygomis mažintų fragmentaciją – visoje Europoje tai vertinama teigiamai.
Didelio antagonizmo tarp viešųjų ir privačių nematome. Yra šiek tiek įsiaudrinimo, kai vyksta pokyčiai, ypač kol neaišku, kaip jie bus įgyvendinami. Situacijos dramatizavimo šiek tiek per daug, bet manome, kad bus rasti kompromisai, o pacientams paslaugų teikimas nenukentės.
- VLK duomenimis, neteisėtų priemokų suma – apie 40 milijonų eurų. Iš kur šie duomenys, jei nė viena įstaiga nebuvo nubausta už neteisėtą priemokų ėmimą?
- Šita suma mūsų neskaičiuota – tai duomenys iš sveikatos apskaitos programos, kur įstaigos pačios sąžiningai įveda, kiek gavo iš PSDF, kiek paėmė iš pacientų. Realiai manome, kad neįvestų sumų yra mažiausiai antra tiek arba dar daugiau.
Dėl nubaudimų – Įstaigų priežiūros skyrius nuolatos atlieka tikrinimus ir pagal planus, ir pagal pacientų skundus. Įpareigojome įstaigas grąžinti nemažas sumas pacientams. Kai kurios jau grąžino, kitos dar diskutuoja arba planuoja grąžinti. VLK tarpininkauja terp pacientoir įstaigos, padėdama išspręsti ginčą be baudų. Tai nuolatinis tikrinimo objektas – skundų sulaukiame nemažai.
- Sakote, piktnaudžiaujama priemokomis?
- Šiek tiek taip. Todėl ir inicijuojami įstatymo pakeitimai. Įstatyme palikta galimybė už „geresnes paslaugas“ primokėti, bet neapibrėžta, kas tos geresnės paslaugos. Dabar tai išaiškinsime.
Kartais priemoka traktuojama kaip mokestis už geresnę kardiologo konsultaciją – kuo ji geresnė, sunku pasakyti. Kartais tai papildomas mokamas tyrimas, neįeinantis į mūsų konsultacijos aprašą. Pavyzdžiui, vitamino D tyrimas, kai nėra osteoporozės požymių, sveikatos priežiūros požiūriu nebūtinas. Jei pacientas sutiko, sumokėjo 20 eurų – tai ne priemoka, o papildoma mokama paslauga.
Tiesa, jei sureguliuosime per griežtai, sustos progresas. Su geresnėmis priemonėmis ateina naujos technologijos – vėliau, turėdami didesnį biudžetą, galbūt jas kompensuosime visiems.
- Kodėl biudžete sumažintas finansavimas prevencinėms programoms, jei visi sutaria, kad prevencija pigesnė už gydymą?
- Taip tik galėjo pasirodyti. Prevencinėms programoms skiriame maksimaliai tiek, kiek reikės. Pernai planavome didesnius kaštus, bet faktiškai jie buvo mažesni. Kitais metais planuojame daugiau nei šiemet realiai suteikėme paslaugų. Atsiliekame nuo ankstesnių planų, bet ne nuo realybės. Puikiai suprantame – investicija į prevenciją, kad žmogus nesusirgtų, daug pigesnė ir naudingesnė nei vėliau gydyti ligas.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir į gyventojų atsakomybę už savo sveikatą. Lietuviai ja rūpinasi prasčiausiai Europoje – rūkymas, alkoholis, cukraus ir druskos perteklius, menkas daržovių vartojimas, fizinis aktyvumas, profilaktinių programų ignoravimas, nesiskiepijimas.
Jei žmonės daugiau rūpintųsi savo sveikata, rinktųsi sveiką gyvenimo būdą, sumažėtų išlaidos iš fondo. Liktų daugiau pinigų rimtoms ligoms gydyti. Tai mūsų visų bendra atsakomybė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą