Naujo tyrimo duomenimis, jei nebus imtasi skubių veiksmų rizikos veiksniams šalinti, iki 2050 m. pasaulyje nuo insulto mirštančių žmonių skaičius padidės 50 proc.
Insultas yra antra pagal dažnumą mirties priežastis, trečia pagal dažnumą negalios priežastis ir pagrindinė demencijos priežastis visame pasaulyje.
Pasaulinės insulto organizacijos ir "Lancet" neurologijos komisijos ataskaitoje prognozuojama, kad nuo insulto mirštančių žmonių skaičius pasaulyje iki 2050 m. padidės nuo maždaug 6,6 mln. per metus iki 9,7 mln. Laikraštis "The Telegraph" rašo, kad:
"Insultas pasaulio gyventojams atneša didžiulę žalą, kasmet sukeldamas milijonų žmonių mirtį ir nuolatinį neįgalumą bei kainuodamas milijardus dolerių", - sakė vienas iš ataskaitos autorių, daktaras Valerijus Feiginas iš Oklendo technologijos universiteto.
Per pastaruosius 30 metų nuo insulto nukentėjusių žmonių, įskaitant mirštančius ar neįgalius, skaičius beveik padvigubėjo. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į "nerimą keliantį" jaunesnių nei 55 metų amžiaus žmonių sergamumo insultu didėjimą.
Sergamumas insultu didėja dėl smarkiai padidėjusios gyvenimo būdo rizikos visame pasaulyje.
"Katastrofiškos" pasekmės
Rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, alkoholio vartojimas ir nesveikas maistas lėmė dramatišką tokių ligų, kaip nutukimas, diabetas, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, paplitimą.
Visi šie veiksniai savo ruožtu yra pagrindiniai insulto rizikos veiksniai.
"Dauguma mūsų galėtų sumažinti sėdėjimo laiką, padidinti fizinį aktyvumą ir pagerinti mitybą darbe, o kuo daugiau laiko praleidžiame darbe, tuo tai gali būti svarbiau", - sakė Šefildo universiteto kardiologas konsultantas Timas Čiko.
Neužkrečiamųjų ligų, įskaitant insultą, visame pasaulyje daugėja daugiausia dėl pasaulinės nutukimo krizės.
Tyrimai rodo, kad milijonai vidutinio amžiaus žmonių, turinčių antsvorio ir net šiek tiek padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį kraujyje, maždaug trečdaliu dažniau miršta anksčiau laiko.
Ataskaitos išvados padarytos išanalizavus pokalbius su 12 insulto ekspertų iš šešių dideles pajamas gaunančių šalių ir šešių mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių.
Ataskaitoje nustatyta, kad didžioji dalis (91 proc.) prognozuojamų mirčių nuo insulto įvyks mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Poveikis bus ne tik žmogiškasis, bet ir ekonominis. Bendros insulto išlaidos padidės nuo 891 mlrd. dolerių per metus 2017 m. iki 2,31 trilijono dolerių iki 2050 m., o didžioji našta teks Afrikai ir Azijai.
"Visame pasaulyje insulto paslaugų teikimo spragos yra katastrofiškos. Mums reikia esminių patobulinimų šiandien, o ne po 10 metų", - sakė Pasaulinės insulto organizacijos prezidentė daktarė Sheila Martins.
Gera žinia yra ta, kad insulto galima išvengti, jei tinkamai įsikišama ir gydoma.
Ataskaitoje vyriausybės, šalių sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos suinteresuotosios šalys raginamos įgyvendinti strategijas, kuriose būtų akcentuojamas "gyvenimo būdo keitimas" ir remiama prieiga prie įperkamų vaistų hipertenzijai ir panašiems sutrikimams gydyti.
"Investicijos į įrodymais pagrįstas intervencines priemones, skirtas pasaulinei insulto naštai mažinti, duos naudos, kuri toli gražu neapsiribos vien sveikatos priežiūra.
Daugelis mūsų rekomendacijų ne tik suteiks su insultu susijusią naudą sveikatai ir ekonomikai, bet ir padės sumažinti skurdą ir nelygybę bei paskatins vietos ekonomiką", - sakė Komisijos pirmininkė, Ibadano universiteto (Nigerija) profesorė Mayowa O Owolabi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą