Imunologas siūlo nebematuoti antikūnų kiekio: pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra

Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kėlė klausimą, ar pandemija tikrai valdoma teisingai.

Apie Vyriausybės sprendimus valdant koronavirusą diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.

Lietuva imasi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduos galimybių paso.

Tačiau iki šiol buvo kitaip – ekspertai tikino, kad antikūnų kiekis yra svarbus, ir skiepų dozes skatindavo susileisti dažniau, jei organizme jų kiekis sumažėdavo.

Nenuostabu, kad dabar daugeliui kyla klausimas, kodėl antikūnai nebetinka dabar, norint gauti galimybių pasą.

L. Slušnys laidoje tikino, kad, norint turėti aiškų atsakymą, kiek antikūnų reikia turėti, būtinas standartizuotas tyrimas, o toks standartizavimo procesas gali trukti net iki metų laiko.

O štai dabar situacija abejotina – jis pats teigs žinantis net kelis atvejus, kai tas pats žmogus skirtingose laboratorijose tą pačią savaitę darėsi antikūnų tyrimus, o jose gauti atsakymai dramatiškai skyrėsi.

Anot jo, netgi pats antikūnų tyrimas yra pinigų eikvojimas ir Lietuvoje tai tampa fenomenu – jokia kita Europos šalis apie antikūnus nekalba tiek, kiek mūsų tautiečiai.

„Dėl to, kad nėra standarto ir užsikrečiama net ir tada, kai esama antikūnų, visi duomenys rodo, jog trečia dozė ar visa vakcinacijos schema išvengti galimų mirčių ar sudėtingų susirgimų padeda labiau negu tiesiog antikūnų turėjimas.

Toks sprendimas priimamas pagal mokslininkų ir ekspertų išvadas – antikūnų skaičių naikiname ir einame į vakcinaciją“, – sakė laidoje jis.

A. Darinskas tikino, kad antikūnų kiekis svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai. „Imunologijos aš neišdėstysiu, bet yra vienintelė problema – antikūnai gali būti specifiniai ir nespecifiniai.

Vakcina gali sukelti specifinius antikūnus to tipo virusui, bet, pavyzdžiui, omikrono atveju tų specifinių antikūnų nebus“, – sakė jis.

Taip pat jis pabrėžė skirtumą tarp tų, kurie persirgo, ir tų, kurie tiesiog pasiskiepijo: „Kai persergi, tau susiformuoja poliantigeniškumas. Tai reiškia, kad, jei virusas turi penkias galvas, persirgus prieš tavo visas penkias galvas yra antikūnų. O kai pasiskiepiji, tu turi antikūnų tik prieš vieną galvą.“

Vis dėlto A. Darinskas taip pat palaikė mintį, jog reikėtų nustoti matuoti antikūnų kiekį organizme.

„Pirmas karantinas pamokė, kad lietuviai – labai šauni nacija, tik truputėlį užsižaidė su kovidu – ligoninės prisitaikys, didžioji dalis paskiepyta, šaukiamojo amžiaus žmonės vis tiek bus pašaukti.

Esmė yra tokia, kad mes patys pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra. Švedija – geriausias pavyzdys. Mirtingumas didelis, visi išmirė ir dabar viskas gerai“, – pabrėždamas natūralios atrankos svarbą sakė jis.