Inkstų akmenys: paaiškėjo, kodėl jie susidaro - būkite atsargūs!

Būdami inkstuose akmenys nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl tyliai gali augti ne vienerius metus. Kol akmuo nedidelis, iki penkių milimetrų, gali natūraliai pasišalinti su šlapimu. Pradėję leistis didesni akmenys užstringa šlapimtakyje ir sukelia stiprius, nepraeinančius skausmus.

Kamavo neaiškios kilmės skausmas

„Prasidėjo viskas nuo neaiškios kilmės skausmo, kuris, atrodė, išplito po visą pilvą: čia lyg pilvo apačioj, lyg ir juosmeny, lyg ir nugaroj, – bando nupasakoti pojūčius Monika, – kol vieną vakarą pasijutau išties blogai: vėmiau, šlapime pasirodė kraujo.“

Moteris paprašė vyro nuvežti ją į greitosios pagalbos skyrių, kur budintis terapeutas iš pradžių tik pagūžčiojo pečiais – tai galėjo būti bet kas. Išrašė nuskausminamųjų ir patarė dėl viso pikto ištirti ir šlapimtakius bei inkstus.

Skausmai tęsėsi maždaug savaitę, Monika laukė vizito pas urologą. „Ir tą pačią dieną, kai turėjau pas jį nueiti, atsibudus iš ryto ir apsilankius „pas nykštukus“ tik jaučiu – man nieko nebeskauda! – juokiasi moteris.

– Bet vis viena nuėjau. Nupasakojau urologui, kokie buvo skausmai, ką jaučiau, ir jis išsakė prielaidą, kad gal mano šlapimtakiu akmenukas leidosi ir kaip tik neseniai pagaliau nusileido ir pasišalino.“

Akmenukas, matyt, buvo pakankamai didelis, kad ne visiškai laisvai šlapimtakiu leistųsi, o jame striginėtų, dirgintų jį ir keltų uždegimą – iš čia ir skausmai bei kiti nemalonūs pojūčiai.

„Atlikome tyrimą ultragarsu, – pasakoja ji, – ir tikrai, inkstuose dar vieną akmenį rado, tik didesnį. Tai nusprendė sulaukti, kol jis pradės leistis šlapimtakiu, ir jį suskaldyti, kad maži gabaliukai pasišalintų patys. Tai, žinokit, ne kažką, kai jie vienas po kito žemyn leidžiasi, ne kažką!“

  Ir ji parodo trofėjų – stiklinėje kolboje surinktą pasišalinusių akmenukų kolekciją. Iš tiesų tai labiau rusvos smiltelės: kai kurios mažesnės, kai kurios didesnės, apie 3-4 mm. Jų kraštai neglotnūs – matyti, kad tai didesnio kristalo nuoskilos. Ir galima spėti, kad slinkdamos šlapimtakiu jos pridarė nemažai eibių.

Pakeitė mitybą

„Priežastis – menka paslaptis, – pripažįsta Monika. – Maniausi besimaitinanti sveikai, valgiau išties daug daržovių. Gėriau žalius glotnučius su špinatais, petražolėmis ir kitais žalėsiais.

Brokoliai, šparaginės pupelės, burokėlių salotos – žodžiu, daržovės mano stichija. Dievinu pomidorus, valgiau jų daug ir nė nežinojau, kad kenkiu sau. Mat mityboje buvo pernelyg daug oksalatų – tai kaip tik ta medžiaga, kuri skatina susidaryti inkstų akmenis.“

Jai teko kruopščiai peržiūrėti mitybą ir padaryti ja labiau šarminančia, atsisakyti špinatų, burokėlių, pomidorų, saldžiųjų bulvių, brokolių, šparaginių pupelių, kopūstų bei kai kurių kitų daržovių.

Bet praradimą pavyko sukompensuoti praturtinus racioną kitomis, turinčiomis daug skaidulų. Susidarantiems okasalatams šalinti ji dabar vartoja daugiau vaisių: obuolių, kriaušių, aivos, vynuogių, juodųjų serbentų. Be to, prisipratino gerti daugiau skysčių, kad šie padėtų oksalatų mikrokristalams neužsilaikyti inkstuose.

„Tačiau nuo tol, kai tas didysis akmuo suskaldytas iš manęs pasišalino, – pabaigai pasidalija Monika, – mažiausiai dukart per metus nueinu išsitirti inkstų, ir žinokit, kas kartą vis kažkokių akmenukų man juose randa.

Panašu, kad mano organizmas linkęs sudaryti oksalatinius akmenis ir naujoji mityba ne laikinas sprendimas, o jau visam laikui. Ji tiesiog padeda tam, kad jie neišaugtų pernelyg greitai, pernelyg dideli, ir pasišalintų savo eiga, nesukeldami pernelyg daug skausmo.“

Specialisto interviu

Gydytojas urologas Arūnas Jaškevičius:

- Kokio dydžio inkstų akmenys tampa pavojingi ir juos reikia būtinai šalinti?

- Akmenys – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kai inkstuose pradeda kauptis druskų kristalai, kurių organizmas nesugeba natūraliai pašalinti. Būdami inkstuose jie nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl tyliai gali augti ne vienerius metus.

Kol akmuo nedidelis, iki penkių milimetrų, gali natūraliai pasišalinti su šlapimu. Pradėję leistis didesni akmenys užstringa šlapimtakyje ir sukelia stiprius, nepraeinančius skausmus.

Tokius akmenis būtina skubiai šalinti. Priklausomai nuo individualaus atvejo, kartais užtenka sumažinti šlapimtakio uždegimą, kad akmuo natūraliai išeitų, o kartais reikia ir chirurginės intervencijos.

- Kas lemia jų susidarymą?

- Dažniausiai pasitaiko kalcio oksalatai. Tai šlapime netirpūs kristalai, kurie formuojasi dėl kalcio pertekliaus ir kepenų išskiriamų oksalatų. Morkos, šparaginės pupelės, svogūnai, žuvis, jautiena, vištiena – tai produktai, kuriuos vartojant kepenyse susidaro daug oksalatų.

Per daug kalcio organizme gali būti dėl skirtingų priežasčių: sutrikusios inkstų veiklos, per intensyviai iš žarnyno pasisavinamo kalcio,  taip pat dėl sutrikusių hormoninių liaukų veiklos, kai kauluose esantį kalcį eikvoja pats organizmas. 

Inkstai reguliuoja medžiagų pusiausvyrą organizme. Kai jie nebespėja pašalinti kalcio pertekliaus, šis sudaro junginius su oksalatais, ir pradeda formuotis akmenys.

Kalcio oksalatų akmenų susidarymą galima sumažinti parinkus tinkamą dietą, o reguliarus profilaktinis patikrinimas padeda aptikti tokius akmenis, kol jie dar nedideli.

Dar viena inkstų akmenų rūšis – uratiniai akmenys, susidarantys sutrikus medžiagų apykaitai, kai žymiai padidėja šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje ir šlapime.

Dėl to inkstuose pradeda kauptis šlapimo rūgšties kristalai, o organizmas nesugeba jų natūraliai pašalinti. Uratiniai akmenys būdingi net pusei podagra sergančių žmonių.

Akmenų inkstuose gali atsirasti ir dėl tam tikrų medikamentų vartojimo. Pavyzdžiui, kortikosteroidų, kurie naudojami skausmui malšinti reumatinėmis ligomis sergantiems ligoniams, o pastaruoju metu – ir COVID-19 infekcijai gydyti.

- Kokiu būdu dažniausiai diagnozuojami inkstų akmenys?

- Daug pacientų apie inkstuose susidariusius akmenis sužino tik skubiosios pagalbos skyriuje, kur patenka prasidėjus ūmiam skausmui, kai akmuo pradeda leistis šlapimtakiu ir ten užstringa.

Maži akmenys, iki keturių penkių milimetrų, nors ir sukelia nemalonių pojūčių, paprastai patys pasišalina su šlapimu. Jei akmuo didesnis, jis užstringa šlapimtakyje, šlapimas nebegali nutekėti arba nutekėjimas sulėtėja, inksto kolektorinė sistema plečiasi.

Užstrigęs akmuo dirgina šlapimtakį, jame prasideda uždegimas. Aštrus skausmas jaučiamas viename ar kitame šone, nugaros juosmens srityje, po šonkaulių lanku.

Skausmas leidžiasi į kirkšnį ir neslopsta. Vaistai nuo skausmo gali kažkiek jį sumažinti, tačiau priežasties nepašalins. Žmogus turi kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Šlapimtakyje užstrigusius inkstų akmenis reikia kaip įmanoma greičiau pašalinti. Akmenis reikia suskaldyti į mažesnius gabalėlius, kad jie galėtų laisvai nutekėti su šlapimu. Mažiausiai invazinis skaldymo būdas – ekstrakorporinė litotripsija, kai tiesiai į akmenį nukreipiamos smūginės bangos.