Insultuistop.lt - naujas puslapis insultui pažinti

Gydo specializuotuose centruose

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš penkių moterų ir vienas iš šešių vyrų per savo gyvenimą patiria insultą. Kiekvienais metais pasaulyje insultu suserga 15 mln. žmonių. Pasaulio mastu tai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis.

Lietuvoje pastaruoju laiku nustatoma daugiau kaip 8 tūkst. galvos smegenų insulto atvejų per metus, o nuo jo kasmet miršta daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių.

Spalio 29-ąją minima Pasaulinė insulto diena, kurios šiųmetis šūkis yra taupyti minutes ir taip saugoti žmonių gyvybes.

Ši diena primena, kad insultas yra dažniausia įgytą neįgalumą sukelianti liga, ir daroma viskas, kad situacija keistųsi. Žmonės mokomi atpažinti ligos simptomus ir kuo greičiau kreiptis pagalbos, steigiami specializuoti insultų gydymo centrai, kad diagnostikai būtų sugaišta kuo mažiau laiko, o efektyvi pagalba būtų pradėta teikti kuo skubiau.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nuo 2014 metų veikia Vakarų Lietuvos ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo centras (klasteris). Čia turėtų patekti visi regiono pacientai, ištikti insulto, arba įtarus tokią diagnozę.

Specializuotame Insultų diagnostikos ir gydymo centre pacientai gauna pačią geriausią išplėstinę pagalbą. Čia skubos tvarka tikslinama diagnozė. Patvirtinus išeminio insulto, kuris sudaro didžiąją dalį visų insultų, diagnozę, taikomas specialus gydymas, kad sutrikusi galvos smegenų kraujotaka kuo skubiau būtų atkurta. Jei pacientas į ligoninę patenka laiku, susidaręs krešulys gali būti tirpdomas arba šalinamas mechaniškai.

Kreipiasi per vėlai

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas dr. Saulius Taroza apgailestauja, kad ne visi insulto ištikti pacientai laiku patenka į specializuotą centrą.

„Įvykus insultui svarbi kiekviena minutė. Galvos smegenys labai jautrios kraujotakos sutrikimams, tad labai svarbu kuo greičiau suteikti pagalbą. Priešingu atveju gresia liūdnos pasekmės - mirtis arba neįgalumas, kuris pasireiškia atminties, emocijų, kalbos, jutimų, judėjimo, pusiausvyros ir kitais sutrikimais. Tad norisi, kad kuo daugiau žmonių gebėtų atskirti insulto požymius ir kuo skubiau kreiptųsi pagalbos, kad būtų išsaugoti gyvenimai ir jie būtų kuo visavertiškesni“, - paaiškino S. Taroza.

Gydytojas iš savo praktikos pastebi, kad didžioji dalis žmonių neatpažįsta insulto požymių, todėl pagalbos laiku kreipiasi vos trečdalis pacientų.

Insultas dažniausiai nesukelia skausmo, tad pasireiškus tam tikriems jo požymiams žmonės tiesiog laukia, kol šie praeis. Lietuvoje net 70 proc. patyrusiųjų insultą į medikus kreipiasi per vėlai.

„Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo daugiau smegenų galima išsaugoti - nuo to priklauso tolesnio gyvenimo kokybė“, - akcentavo S. Taroza.

Neatpažįsta požymių

Insulto požymiai paprastai atsiranda staiga. Vieni pagrindinių - ūmiai atsiradęs veido perkreipimas, vienpusis galūnių pasilpimas arba tirpulys bei kalbos sutrikimas. Kartais insultą atpažinti padeda staiga atsiradę pusiausvyros ir / arba regos sutrikimai.

„Lietuvos insultų asociacija, jungianti didžiuosius šalies gydymo centrus, sumanė sukurti svetainę, kad gyventojai gautų kuo daugiau informacijos ir gebėtų atpažinti šios klastingos ligos požymius. Medikams į pagalbą atėjo socialiai atsakinga programavimo bendrovė “Prodivi", - svetainės sukūrimo istoriją pasakojo S. Taroza.

Pasak gydytojo, insultui skirtos interneto svetainės Lietuvoje dar nebuvo, todėl šią nišą nuspręsta užpildyti šiuolaikiškai pateikta informacija, siekiant maksimaliai sudominti ir patraukti visuomenės dėmesį.

Svetainėje - visi atsakymai

Svetainėje www.insultuistop.lt trumpai, aiškiai ir net žaismingai pateikiama koncentruota informacija apie ligą, jos požymius, teikiamą pagalbą, prevencines priemones, čia taip pat galima pačiam pasiskaičiuoti riziką susirgti insultu bei širdies kraujagyslių liga 10 metų bėgyje, įvedus tam tikrus sveikatos rodiklius. Geriau susipažinti su insultu padeda testas.

Gydytojas neurologas taip pat pastebi, kad žmonėms trūksta informacijos ir apie Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, skirtą vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų.

Dažniau ištinka vyresnius

Insultas gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, net besivystantį motinos įsčiose. Rizika dėl insulto didėja su amžiumi, o didžiausia jo tikimybė - nuo 60 metų.

Pastaraisiais dešimtmečiais insultą patiria vis jaunesni, iki 50 metų pacientai. Kai kurių Vakarų šalių tyrimai rodo, kad jauname amžiuje insultai dažniau nustatomi moterims. Beje, kadangi moterys gyvena ilgiau, ir vyresniame amžiuje insultas dažniau ištinka moteris. Paskutiniai tyrimai rodo, kad vyrams insultai nustatomi rečiau nei ankstesniais metais.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje įkurtame Insultų diagnostikos ir gydymo centre pernai gydyti 534 insultą patyrę asmenys. Šiemet, nors metai dar nesibaigė, ligoninės insultų diagnostikos ir gydymo centre jau gydyta per 500 asmenų, patyrusių insultą, iš kurių beveik trečdaliui taikytas specifinis, kraujotaką atkuriantis gydymas.

Insultų centruose dirbantys gydytojai tikisi, kad nauja socialinė iniciatyva insultuistop.lt padidins laiku pagalbą gaunančių pacientų skaičių.

Kas yra insultas?

Insulto terminą gydytojai vartoja kalbėdami apie smegenų dalies pažeidimą dėl kraujotakos sutrikimo. Insultas įvyksta, kai smegenis maitinanti arterija užkreša arba užsiveria ir jos maitinama smegenų dalis per ilgai nebegauna pakankamai kraujo. Toks insulto tipas yra vadinamas išeminiu insultu. Kita insulto priežastis yra smegenis maitinančios arterijos plyšimas. Plyšus arterijai įvyksta hemoraginis insultas.

Kaip išvengti insulto?

Tikimybė patirti insultą didėja kartu su mūsų amžiumi, tėvų ar kitų genetiškai artimų žmonių patirtu insultu. To nepakeisime, tačiau yra rizikos veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti ir taip sumažinti tikimybę patirti insultą.

7 veiksmai, kurių galima imtis jau šiandien norint išvengti insulto: mažinti padidėjusį kraujospūdį, mažinti kūno svorį, daugiau judėti, saikingai vartoti alkoholį, gydyti prieširdžių virpėjimą ir cukrinį diabetą, nerūkyti.