Stebuklingi papildai ir dietos iš „TikTok“: sveikatos mitai, kuriais vis dar tiki daugybė žmonių

Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. suaugusiųjų jaučiasi priblokšti dėl gausybės gaunamų sveikatos patarimų. Daugiau nei pusė respondentų išbandė internete matytus patarimus, o beveik kas antras žmogus įsigijo socialiniuose tinkluose reklamuojamą sveikatingumo produktą. Tačiau pusė apklaustųjų vėliau pasijuto suklaidinti.

Dietologų teigimu, būtent todėl reikėtų atsargiai vertinti patarimus, žadančius įspūdingus rezultatus dėl vieno ingrediento ar paprastos taisyklės. Sveikata retai priklauso nuo vieno produkto ar maisto papildo.

1. Ar pusryčiai iš tiesų yra svarbiausias dienos valgymas?

Daugeliui nuo vaikystės sakoma, kad pusryčių niekada negalima praleisti. Nors daugeliui žmonių tai gali būti naudinga rutina, šiuolaikiniai moksliniai duomenys nerodo, kad egzistuoja viena taisyklė, tinkanti visiems.

Kai kurie žmonės rytais jaučiasi gerai ir produktyviai dirba nepusryčiavę, o kitiems pusryčiai yra svarbi dienos pradžia. Svarbiausia – kad visos dienos racione netrūktų maistinių medžiagų, baltymų, skaidulų ir vitaminų.

Jeigu ryte jaučiatės alkani, verta rinktis maistingus pusryčius, tačiau vien pusryčių praleidimas savaime nereiškia, kad jūsų mityba yra nesveika.

2. Ar rudasis cukrus sveikesnis už baltąjį?

Rudasis cukrus dažnai laikomas natūralesniu ir mažiau perdirbtu produktu, todėl daugelis mano, kad jis yra sveikesnė alternatyva. Tačiau skirtumas gerokai mažesnis, nei gali pasirodyti.

Rudą cukraus spalvą ir būdingą skonį suteikia melasa, todėl jame iš tiesų gali būti šiek tiek daugiau mineralų, pavyzdžiui, kalio, kalcio ar geležies. Vis dėlto jų kiekis toks mažas, kad įprastomis porcijomis tai neturi didelės maistinės reikšmės.

Pagal energinę vertę ir cukraus kiekį rudasis bei baltasis cukrus yra labai panašūs. Organizmas rudojo cukraus taip pat nelaiko visiškai kitokiu ir sveikesniu maistu. Todėl norint sumažinti suvartojamo cukraus kiekį, vien baltojo cukraus pakeitimas ruduoju didelės naudos neduos.

3. Ar reikėtų vengti kiaušinių, nes jie didina cholesterolio kiekį?

Kiaušiniai dešimtmečius turėjo prastą reputaciją, daugiausia dėl gana didelio cholesterolio kiekio tryniuose. Tačiau dabar ryšys tarp su maistu gaunamo cholesterolio ir cholesterolio kiekio kraujyje vertinamas gerokai subtiliau.

Daugumos žmonių MTL („blogojo“) cholesterolio kiekį kraujyje lemia ne vien su maistu gaunamas cholesterolis. Svarbią reikšmę turi visa mityba, ypač sočiųjų ir transriebalų vartojimas.

Kiaušiniuose yra vertingų maistinių medžiagų – kokybiškų baltymų, vitamino B12, cholino ir kitų medžiagų. Ekspertai nerekomenduoja sveikiems žmonėms visiškai išbraukti kiaušinių iš mitybos. Svarbiau vertinti bendrą mitybą ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

4. Ar po sočių vaišių būtina atlikti organizmo detoksikaciją?

Daugelis žmonių po šventinės vakarienės ar kelių dienų persivalgymo mano, kad jiems reikia „detoksikacijos“, sulčių badavimo ar specialių gėrimų.

Tačiau sveikas organizmas nuolat pats šalina nereikalingas medžiagas. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka kepenys, inkstai, žarnynas ir plaučiai.

Po gausesnio valgymo daug naudingiau tiesiog grįžti prie įprastos subalansuotos mitybos, pakankamai gerti skysčių ir pailsėti, nei leisti pinigus brangiems „detoksikacijos“ preparatams.

5. Ar obuolių actas iš tiesų degina riebalus?

Obuolių actas jau daugelį metų yra viena populiariausių internete reklamuojamų „stebuklingų“ svorio metimo priemonių. Daugelis žmonių jį vartoja kasdien tikėdamiesi greičiau numesti svorio.

Tačiau tyrimai nepatvirtina, kad pats obuolių actas reikšmingai skatina riebalų deginimą. Kai kurie nedideli tyrimai rodo, kad jis gali šiek tiek paveikti sotumo jausmą ar cukraus kiekį kraujyje po valgio, tačiau tai nereiškia, kad jis yra svorio metimo priemonė.

Obuolių actą galima naudoti salotoms pagardinti ar patiekalams suteikti skonio, tačiau nereikėtų tikėtis įspūdingo svorio mažėjimo.

6. Ar visiems būtini elektrolitai?

Elektrolitų milteliai ir gėrimai pastaruoju metu tampa vis populiaresni. Reklamose neretai teigiama, kad jų reikia visiems, net ir nesportuojantiems žmonėms.

Iš tiesų elektrolitų papildymas dažniausiai reikalingas tada, kai žmogus ilgai ir intensyviai sportuoja, gausiai prakaituoja, viduriuoja ar vemia arba netenka daug skysčių.

Daugumai sveikų žmonių subalansuota mityba ir pakankamas skysčių kiekis užtikrina pakankamą natrio, kalio ir kitų mineralų kiekį. Nuolat vartojant per daug elektrolitų gėrimų galima be reikalo suvartoti daug cukraus ar natrio.

7. Ar kuo didesnė vitaminų dozė, tuo geriau?

Daugelis mano, kad didžiausia vitamino ar maisto papildo dozė automatiškai yra veiksmingiausia.

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dozė nėra svarbiausias dalykas. Daug svarbiau, ar konkrečios medžiagos žmogui apskritai reikia, kokia jos forma ir ar vartojamas kiekis yra saugus.

Per didelis kai kurių vitaminų, pavyzdžiui, A, D, E ir K, kiekis gali būti žalingas, nes jie gali kauptis organizme. Todėl maisto papildus reikėtų rinktis atsižvelgiant į individualius poreikius, o prireikus – pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.

Kodėl klaidingi įsitikinimai apie sveikatą taip greitai plinta?

Šiandien beveik kiekvienas gali internete dalytis patarimais apie sveikatą, todėl į tokį turinį ypač svarbu žiūrėti kritiškai.

Patikima informacija dažniausiai gaunama iš gydytojų, dietologų, medicinos įstaigų ar mokslinių organizacijų ir yra paremta tyrimais.

Įtariai reikėtų vertinti publikacijas, žadančias greitai pasveikti ar staigiai numesti svorio pasitelkus vieną „stebuklingą“ priemonę ar paprastą gudrybę, ypač jei kartu bandoma įtikinti skaitytoją įsigyti konkretų produktą.

Sveikatos mitai taip greitai plinta todėl, kad siūlo paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus. Kur kas patraukliau patikėti, kad viena tabletė, gėrimas, vitaminas ar speciali dieta išspręs problemas, nei pripažinti, kad sveikatai įtakos turi daugybė skirtingų veiksnių.

Prie to prisideda ir socialinių tinklų algoritmai. Jei tą patį teiginį matome vėl ir vėl, lengvai galime pradėti manyti, kad jis turi būti teisingas. Įtaigumo suteikia ir asmeninės sėkmės istorijos bei influencerių rekomendacijos, net jei jų nepatvirtina moksliniai įrodymai.

Į ką atkreipti dėmesį internete ieškant patarimų apie sveikatą?

Prieš išbandant naują dietą ar maisto papildą verta savęs paklausti:

Ar yra patikimų mokslinių tyrimų, patvirtinančių šį teiginį?
Ar tai rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistas, ar tiesiog reklamuoja influencerius?
Ar pažadas neskamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa?
Ar siūlomas vienas „stebuklingas“ sprendimas visoms problemoms?

Galiausiai svarbiausiais sveikatos pagrindais išlieka gerai žinomi dalykai: įvairi ir subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, streso mažinimas ir nerūkymas.

Nors socialiniuose tinkluose jie atrodo ne tokie įspūdingi kaip naujausios „stebuklingos“ tendencijos, jų naudą ilgalaikei sveikatai pagrindžia kur kas daugiau mokslinių įrodymų.