Intervalinis badavimas kovoja su kepenų uždegimu ir mažina vėžio riziką

Mokslininkai pristatė eksperimentų rezultatus, kurie įrodo, kad intervalinis badavimas yra naudingas kepenų ligų profilaktikai ir gydymui. Jie nustatė optimalų badavimo režimą, kuris užtikrina geriausią gydomąjį poveikį.

Remiantis statistiniais duomenimis, beveik kas penktas suaugęs žmogus pasaulyje turi nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos (NSKL) požymių. Pagrindiniais rizikos veiksniais laikomi nutukimas ir netinkama mityba.

Tyrinėdami NSKL prevencijos ir gydymo strategijas mokslininkai atkreipė dėmesį į intervalinį badavimą ir įrodė jo naudą pelių modeliuose, rašo „Science Daily“ leidinys.

Viena gyvūnų grupė buvo maitinama daug riebalų ir cukraus turinčiu maistu be jokių apribojimų, o kita pagal schemą 5:2 – dvi dienas per savaitę graužikų mityba buvo visiškai ribojama, o likusį laiką jokių apribojimų nebuvo.

Pirmoji grupė sparčiai priaugo svorio. Gyvūnams išsivystė lėtinis kepenų uždegimas. Įsidėmėtina, kad intervalinio badavimo grupė pasižymėjo atsparumu NSKL – gyvūnai nepriaugo svorio ir jiems pasireiškė mažiau ligos požymių.

Šis netikėtas rezultatas rodo, kad kepenų suriebėjimas nepriklausė nuo bendro suvartojamų kalorijų kiekio.

Vėliau mokslininkai išbandė įvairius intervalinio badavimo režimus – 6:1, 24 valandų ir 12 valandų badavimą, tačiau 5:2 režimas pasirodė esąs veiksmingiausias.

Atlikę tolesnius eksperimentus, jie nustatė, kad PPARα ir PCK1 baltymai, skatinantys riebalų rūgščių ir gliukozės skaidymą ir stabdantys riebalų kaupimąsi, vykdė apsauginę reakciją.

„Pasninkavimo ciklai skatina gilius medžiagų apykaitos pokyčius, kurie kartu veikia kaip naudingi detoksikacijos mechanizmai ir padeda kovoti su NSKL“, – apibendrino tyrimo autorius Matthiasas Heikenwalderis.

Stebėtina, kad badavimo poveikis išliko net ir esant pažengusiai NSKL – pagerėjo kraujo rodikliai, sumažėjo kepenų pažeidimai ir uždegimas. Svarbiausia, kad badavimas sumažino vėžio riziką, o susidarius augliams audiniuose buvo mažiau vėžio židinių.

Šiuo metu mokslininkai toliau tyrinėja apsauginius badavimo mechanizmus, taip pat bando naujus vaistų kūrimo taikinius, nes ne visi NSKL sergantys pacientai gali saugiai ir „komfortiškai” toleruoti ilgesnį badavimą.