Įprotis Nr. 1, padedantis sulėtinti senėjimą – mokslininkų patarimai

Fizinis aktyvumas – vienas iš veiksmingiausių būdų išsaugoti sveikatą ir sulėtinti senėjimo procesus. Judėjimas ne tik stiprina raumenis ir kaulus, bet ir teigiamai veikia širdies, smegenų darbą bei medžiagų apykaitą, padėdamas ilgiau išsaugoti jaunystę ir gyvybingumą.

Kodėl svarbu išlikti aktyviam senstant

Senstant organizmas natūraliai praranda raumenų masę. Jau po 30 metų žmogus per dešimtmetį gali prarasti iki 5 % raumenų audinio, o tai lemia jėgos sumažėjimą, stabilumo silpnėjimą ir padidėjusį kritimo pavojų. Šis procesas vadinamas sarkopenija. Reguliarūs pratimai, ypač jėgos, padeda ne tik sulėtinti, bet ir iš dalies pakeisti šį procesą.

Raumenys yra ne tik atrama, bet ir aktyvus organas, darantis įtaką medžiagų apykaitai ir hormonų pusiausvyrai. Specialistų teigimu, raumenų masės palaikymas yra tiesiogiai susijęs su gyvenimo trukme ir lėtinių ligų rizikos sumažėjimu.

Kova su uždegimu ir ląstelių senėjimu

Vienas iš paslėptų sveikatos priešų yra lėtinis uždegimas. Jis susijęs su hipertenzija, cukriniu diabetu, taip pat su ankstyvu organų senėjimu. Mokslininkai pažymi, kad reguliari fizinė veikla mažina uždegimo žymenų kiekį kraujyje, gerina mitochondrijų – ląstelių „energetinių stočių“ – veiklą, taip pat lėtina telomerų, atsakingų už ląstelių gyvenimo trukmę, trumpėjimą.

Netgi vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, pavyzdžiui, ėjimas ar joga, turi ryškų priešuždegiminį poveikį ir padeda organizmui ilgiau funkcionuoti be rimtų ligų.

Smegenų sveikatos palaikymas

Fiziniai pratimai naudingi ne tik kūnui, bet ir protui. Tyrimai rodo, kad aktyvūs žmonės turi mažesnę demencijos ir kognityvinių sutrikimų riziką. Vos kelias minutes judėjimo kasdien padeda gerinti atmintį, koncentraciją ir mokymosi gebėjimus.

Įrodyta, kad reguliari fizinė veikla gali atitolinti Alzheimero ligos vystymąsi, taip pat trečdaliu sumažinti demencijos riziką. Net trumpi pasivaikščiojimai ar lengvi aerobiniai pratimai gali pagerinti smegenų kraujotaką ir stimuliuoti naujų neuroninių ryšių susidarymą.

Kaip pradėti daugiau judėti

— Pasirinkite tai, kas jums patinka: šokiai, plaukimas, skandinaviškas ėjimas ar joga.

— Treniruokitės palaipsniui: trys trumpos 10 minučių treniruotės yra ne mažiau veiksmingos nei viena pusvalandžio treniruotė.

— Padarykite judėjimą įpročiu: įtraukite treniruotes į kalendorių kaip svarbų susitikimą.

— Įtraukite draugus: bendros treniruotės padeda išlaikyti motyvaciją.

— Nepamirškite įvairovės: derinkite aerobinius pratimus, jėgos treniruotes, tempimo ir pusiausvyros pratimus.

Šaltinis: cursorinfo.co.il

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder