Įvertino, kaip keičiasi lietuvių mitybos įpročiai ir kokios naujos tendencijos aktualiausios

Keičiantis metams, keičiasi ir su maistu susijusios tendencijos. Vis dėlto kai kurios gastronomijos pasaulio nuostatos populiarios lieka ne vienerius metus, pavyzdžiui, sveikatingesnė, subalansuota mityba, gausesnis daržovių ir mažesnis mėsos vartojimas bei, žinoma, tvarumas. Valgymo tendencijos keičiasi ir tarp lietuvių.

Taigi, kokios maisto tendencijos vyravo pernai ir ko turėtume sulaukti šiemet?

Prognozuojama, kad viena iš per pandemiją užgimusi maisto tendencija, namie gamintas, jaukus maistas, dar kitaip vadinamas „comfort food“, nesitrauks ir 2022-aisiais.

Namie gamintas maistas. Maisto gaminimas namuose visada turėjo emocinę vertę, kėlė nostalgiją.

Juk galvodami apie tokio tipo maistą dažniausiai susimąstome apie įvairiausius tradicinius, vaikystėje ragautus patiekalus.

Be to, maisto gaminimas namuose žmonėms per pandemiją tapo savotiška meditacija.

Visgi, gamindami namuose žmonės vis labiau linksta į eksperimentus.

Pavyzdžiui, dairosi į kitų šalių virtuves, vietoje įprastų apkepų, bulvių košės ir mėsos kukulių, gamina itališką lazaniją arba baklažanų apkepą parmigiana.

Komfortiškas maistas neįsivaizduojamas ir be įvairiausių sriubų ar troškinių, tačiau žmonės net ir į šiuos tradicinius patiekalus stengiasi įtraukti įvairesnių skonių, juos gardina įmantresniais prieskoniais, tokiais kaip ciberžolė, imbiero milteliai ar anyžiai.

V. Budrienė teigia, kad tradiciniai, nostalgiškus prisiminimus sukeliantys patiekalai išties populiariausi ir tarp pirkėjų.

Pavyzdžiui, kulinarijos gaminių kategorijoje pirmoje vietoje ir toliau karaliauja Kijevo kotletas, antroje vietoje rikiuojasi troškinti balandėliai.

Tarp salotų lyderiaujančių pozicijų neapleidžia tradicinė baltoji mišrainė, lietuviškos salotos su kumpiu.

Egzotiškesnių skonių gausa. Dar viena tendencija, vyraujanti pastaruoju metu, – egzotiškesnių ingredientų pritaikymas savo virtuvėje.

Pasaulinėse maisto tendencijose pastebima, kad pastaruoju metu išaugo susidomėjimas įvairiausiais azijietiškos virtuvės ingredientais: egzotiniais vaisiais ir prieskoniais.

Šios virtuvės komponentai tampa vis labiau vertinami ne tik dėl ypatingo savo skonio, bet ir naudos sveikatai. Vienas tokių ingredientų, egzotiškasis – yuzu.

Tai yra Japonijoje auginamas rūgštus į nedidelę gumbuotą citriną panašus vaisius. Dažniausiai jis naudojamas įvairiausiems padažams paskaninti, juo gardinami ir desertai ar verdami džemai.

Be to, vis labiau populiarėja ir įmantresni prieskoniai.

Pavyzdžiui, prognozuojama, kad šįmet didelio dėmesio sulauks aštresnis maistas, o pagrindiniai metų prieskoniai bus raudonosios aitriosios paprikos, habanero ar kiti įvairiausių rūšių pipirai.

Sakoma, kad aštrių prieskonių vartojimas gali padėti kovoti su stresu, geriau miegoti, apsaugoti nuo peršalimo ligų, net sulieknėti ar pagerinti kraujotaką.

Superproduktai ir augalinė mityba. Subalansuota mityba, taip pat fizinis aktyvumas, svarbūs kiekvienam.

Sveikatingumo tendencija pasireiškia per dėmesį subalansuotai mitybai, kurios pagrindas yra maisto įvairovė.

Prognozuojama, kad 2022-aisiais pirmenybė bus teikiama patiekalams, kuriuose yra daugiau daržovių, ankštinių augalų ir grūdų, todėl nenuostabu, kad augalinė mityba kuo toliau, tuo labiau bus aktuali ne tik tarp veganų ar vegetarų, bet ir mėsą valgančių žmonių.

Be to, populiarumo nepraras ir superproduktais vadinami ingredientai. Pavyzdžiui, kale kopūstai, špinatai ar kitos lapinės daržovės, imbieras, įvairiausios sėklos ir riešutai, daigai, uogos. Kaip teigia V. Budrienė, tarp lietuvių sveikesni produktai taip pat sparčiai populiarėja.

Žmonės stengiasi vartoti ne tik daugiau daržovių, vaisių, žuvies, bet ir renkasi sveikesnius jau pagamintus gaminius, pavyzdžiui, sveikuolių, be pridėtinio cukraus ar kuskuso ir bolivinių balandų salotas su lašiša.

Sidebar placeholder