Jeigu mokate už šias odontologų paslaugas, gali būti, kad jus apgaudinėja: kaip atgauti pinigus?

Ligonių kasos įvardijo, kad iki 24 metų amžiaus nereikia mokėti už vaistus ir kitas odontologines medžiagas, vaikams nemokamai suteikiama krūminių dantų apsauga nuo ėduonies.

Be įprastų paslaugų, vaikai, pensininkai ir kita dalis gyventojų turi teisę ir į protezavimo kompensaciją, kuri gali viršyti ir 2 tūkst. eurų.

Pašnekovai pabrėžė, kad pinigų ėmimas už nemokamas paslaugas yra neteisėtas ir paaiškino, ką daryti, norint atgauti pinigus iš gydymo įstaigos.

Kada ir kokios paslaugos yra kompensuojamos?

Nors apie kompensuojamas odontologijos paslaugas yra skelbiama dažnai, dalis lietuvių, remiantis įrašais ir komentarais socialinėje erdvėje, tuo tiesiog netiki, teigdami, kad už visas tas paslaugas moka ir visad mokėjo.

„Niekas privačioje gydymo įstaigoje net neužsimena apie tokį kompensavimą, nors įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa“, – skundėsi viena moteris.

Kitas asmuo akcentavo, kad dantų šaknų traukimas turėtų būti kompensuojamas, tačiau už jį visada tenka susimokėti.

Kiti rašė, kad už visas odontologijos paslaugas moka iš savo kišenės: „Lankausi pas tą pačią gydytoją, o dabar ką – turiu klausti, kas ir kaip bus, ar gausiu, ar negausiu kompensaciją?“

Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad PSD apdrausti asmenys turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas – taip pat ir odontologo.

Anot atstovų, dėl odontologo paslaugų reikia kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), prie kurios asmuo yra prisirašęs.

„Įprastai pirminio lygio odontologo paslaugos, kaip ir šeimos gydytojo paslaugos, teikiamos toje pačioje įstaigoje.

Jei minėtoje įstaigoje odontologo nėra, įstaigos darbuotojai turi pateikti informaciją, koks odontologinis kabinetas ir kur teikia odontologo paslaugas prirašytiems toje įstaigoje asmenims“, – aiškino VLK.

Ji nurodė, kad kompensuojamos yra pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugos:

• dantų ėduonies gydymas;
• pulpito gydymas;
• kai kurių rūšių periodontito gydymas;
• dantų akmenų nuėmimas;
• dantų ir dantų šaknų traukimas;
• ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas;
• vaikų dantų ėduonies profilaktika (silantavimo paslaugos);
• sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika;
• laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.

Paslaugas apmoka draudimas, medžiagas – pacientas 

Anot VLK, svarbu žinoti, kad gydantis dantis teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.

Taigi pacientas sumoka ne už gydytojo darbą / paslaugas (nes už jį moka teritorine ligonių kasa), o už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones.

Ligonių kasos pridūrė, kad už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones nereikia mokėti:

    vaikams;
    moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai;
    socialiai remtiniems asmenims (jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą).

„Verta priminti, kad vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.) nemokamai silantuojami krūminiai dantys. Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys.

Silantai – tai speciali medžiaga, puikiai apsauganti krūminius dantis nuo ėduonies. Kai vaikui išdygsta nuolatinis krūminis dantis, tėvams patariame užregistruoti mažąjį pacientą dantų silantavimui“, – paminėjo VLK atstovai.

Kompensacijos už dantų protezavimą

Pašnekovai pridūrė ir tai, kad kai kurių kategorijų apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu turi teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF. Tai:

• asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius;
• vaikai iki 18 metų;
• asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais;
• asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

VLK išskyrė, kad šiuo metu pensininkams, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos, iš PSDF kompensuojama iki 670,39 euro, vaikams – iki 342,13 euro.

Jei reikalingas sudėtingesnis dantų protezavimas, kompensuojamoji suma gali siekti iki 2 062,70 euro.

Jei faktinės dantų protezavimo išlaidos – didesnės, nei nustatyta kompensuojamoji suma, likusią dalį asmuo turi sumokėti pats.

„Taip pat PSDF lėšomis yra kompensuojamos odontologų specialistų konsultacijos ir jų metu suteiktos diagnostinės ir kai kurios gydomosios procedūros, dienos chirurgijos odontologijos paslaugos, stacionarinės odontologinės paslaugos. Šioms paslaugoms gauti reikia gydytojo siuntimo.

Jei pacientui dantų protezavimo paslaugos negali būti kompensuojamos iš PSDF (pacientas neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, nepatenka į pacientų kategoriją, kuriai kompensuojamas dantų protezavimas ir pan.), dantų protezavimo išlaidos apmoka pats pacientas“, – komentavo pašnekovai.

Už kiekvieną – 26,13 euro, net jei paslaugomis nesinaudojo

Nustatytą kainą už jau minėtas pirmines odontologines paslaugas, VLK teigimu, įstaigai apmoka TLK pagal įstaigoje prirašytų gyventojų skaičių, t. y. nepriklausomai nuo to, kiek kartų žmogus lankėsi pas odontologą ir ar iš viso lankėsi.

Atstovai įvardijo, kad šiuo metu yra nustatytos kelios prie gydymo įstaigos prisirašiusio gyventojo pirminės odontologinės priežiūros metinės bazinės kainos: 23,92 euro mokama už vaikų ir 19,25 euro – už suaugusiųjų pirminę odontologinę priežiūrą.

Jeigu odontologo komandoje dirba burnos higienistas, tuomet mokama didesnė metinė bazinė kaina už prirašytą gyventoją: už vaikų odontologinę priežiūrą – 26,13 euro, už suaugusiųjų – 21,46 euro.

„Sumos gali atrodyti nedidelės, tačiau, jei gydymo įstaiga turi, pavyzdžiui, 1 tūkst. pacientų, iš kurių 300 naudojasi odontologo paslaugomis, bazinį metinį apmokėjimą ji gaus už visus 1 tūkst. pacientų.

Kadangi ne visi prisirašę prie gydymo įstaigos pacientai vienodai lankosi pas gydytoją odontologą, tokiu būdu pirminė odontologinė sveikatos priežiūra apmokama solidarumo principu“, – akcentavo pašnekovai. 

Jie pažymėjo, kad PSDF lėšomis apmokamomis odontologijos paslaugomis kasmet pasinaudoja tik 17 proc. suaugusiųjų ir apie 56 proc. vaikų.

Pagal silantais padengtų per vieną apsilankymą dantų skaičių iš PSDF gydymo įstaigai sumokama už vaikų dantų silantavimą, papildomai sumokama dar už kai kurias kitas odontologo ar jo padėjėjo paslaugas.

Svarbu išsiaiškinti, kokios paslaugos įstaigoje finansuojamos

Anot VLK, gydymo įstaigoje turi būti skelbiamas ar kitaip pacientams viešai prieinamas mokamų paslaugų, odontologinių medžiagų, vienkartinių priemonių sąrašas ir jų kainos. 

Pacientui pageidaujant, gydytojas privalo informuoti, už kokias odontologines medžiagas ar vienkartines priemones jis turi sumokėti.

Atstovų aiškinimu, už visa tai sumokama gydymo įstaigos kasoje, o pacientui išduodamas kasos kvitas. Savo apsisprendimą ir sutikimą mokėti pacientas turi patvirtinti parašu.

Tuo atveju, jei odontologinės paslaugos yra teikiamos gydymo įstaigoje, kuri sutarties su TLK neturi, už gydymą asmuo turi susimokėti pats įstaigos nustatytomis kainomis.

Tad PSD apdrausti pacientai, ketinantys gydytis privačioje gydymo įstaigoje, turėtų iš anksto pasidomėti, ar ji yra sudariusi sutartį su TLK ir dėl kokių konkrečių paslaugų: „Svarbu išsiaiškinti, kokios šios įstaigos teikiamos paslaugos yra apmokamos iš PSDF.“

Ką daryti, jei teko susimokėti už nemokamas paslaugas?

„Mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų, yra laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui.

Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos, į kurią kreipėsi dėl sveikatos priežiūros paslaugos, administraciją. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik tuomet, kai yra nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje“, – dėstė VLK.

Ji nurodė, kad gydymo įstaiga turi išnagrinėti situaciją ir raštu pateikti atsakymą per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo įstaigoje dienos.

O, kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, reikia pateikti skundo sveikatos priežiūros įstaigai ir įstaigos atsakymo kopijas.

„Jeigu gydymo įstaiga nepateikia atsakymo per 20 darbo dienų, dėl skundo nagrinėjimo pacientas turi teisę kreiptis į kitas institucijas, tačiau privalu pateikti skundo, adresuoto gydymo įstaigai, kopiją.

Jeigu pacientas kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigą ir jos atsakymo nesulauks arba įstaigos atsakymas netenkins, dėl, paciento manymu, pažeistų teisių, susijusių su PSD klausimais, galima kreiptis į VLK ar TLK, o dėl paslaugų kokybės ir prieinamumo – į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, – komentavo VLK.

Jos teigimu, gavę paciento kreipimąsi, ligonių kasų specialistai atlieka patikrinimus. Jei nustatoma, kad pacientas neturėjo mokėti, įstaiga yra įpareigojama grąžinti pacientui jo sumokėtas lėšas.

Apie patikrinimo rezultatus pacientai yra informuojami ir jiems patariama kreiptis į įstaigą dėl lėšų grąžinimo.

VLK pridūrė, kad rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų el. paštu info@vlk.lt arba telefonu +370 5 232 2222.