Ką sveikiau gerti - arbatą ar kavą, gydomosios gėrimų savybės

Arbatos lapai susmulkinami, džiovinami ir fermentuojami, kad išsiskirtų tam tikros natūralios cheminės medžiagos, vadinamos polifenoliais.

Žalioji, baltoji ir oolong arbata gaunamos iš kamelijos augalo, tačiau lapeliai apdorojami skirtingai.

Žolelių arbatos yra kitokios ir gaminamos iš džiovintų įvairių kitų augalų lapų, šaknų, sėklų ar vaisių.
Kava taip pat yra populiarus gėrimas. Ji verdama iš maltų, skrudintų kavamedžio vyšnių sėklų, paprastai vadinamų kavos pupelėmis. Viename puodelyje kavos yra tūkstančiai natūralių cheminių medžiagų. Kiekvienas puodelis gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis ruošiamas, kaip skrudinamos ir malamos kavos pupelės.

Naudingos arbatos savybės sveikatai

Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant arbatą galima sumažinti ankstyvos mirties, insulto, širdies ligų ir 2 tipo diabeto riziką.

Arbatoje gausu polifenolių, kurie yra didelė tūkstančių natūraliai gamtoje randamų augalinių junginių grupė. 

Nėra iki galo išsiaiškinta, kaip veikia arbata, tačiau tyrimai rodo, kad augalų junginiai gali padėti:

mažinti cholesterolio kiekį kraujyje

mažinti kraujospūdį

mažinti uždegimą

reguliuoti cukraus ir riebalų apykaitą

reguliuoti jautrumą insulinui

reguliuoti kūno temperatūrą.

Arbatoje taip pat gausu aminorūgšties l-teanino, kuris gali prasiskverbti pro kraujo ir smegenų barjerą.

Teaninas turi apsauginių smegenų savybių ir gali padėti išvengti atminties praradimo, vadinamo kognityviniu pablogėjimu.

Tyrimai su gyvūnais taip pat rodo, kad žalioji ir juodoji arbata pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, apsaugančiomis nuo skrandžio, stemplės, burnos, prostatos ir gaubtinės žarnos vėžio. 

Tačiau tyrimų su žmonėmis rezultatai nevienareikšmiai arba neaiškūs. Nors arbata gali turėti šių savybių, tai nebūtinai reiškia, kad ji apsaugo nuo vėžio

Kavos nauda sveikatai

Kavos vartojimas siejamas su mažesne kepenų ligų, širdies ligų, kai kurių smegenų ligų, 2 tipo diabeto ir mirties rizika. Nėra tiksliai žinoma, kaip kava padeda sveikatai, tačiau tyrimai rodo, kad ji gali turėti tam tikrų naudingų savybių. Tarp jų:

laikinai mažina cukraus kiekį kraujyje

apsaugo smegenų ląsteles

mažina uždegimą

mažina stresą, kuris gali pažeisti ląsteles.

Kava gali sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga. Pagrindinė Parkinsono ligos priežastis yra mažas dopamino kiekis, o tyrimai su gyvūnais rodo, kad kava apsaugo dopaminą gaminančias smegenų ląsteles.

Su žmonėmis atlikti tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas yra susijęs su Parkinsono ligos išsivystymo mažėjimu.

Ji taip pat gali padėti sumažinti Alzheimerio ligos išsivystymo riziką, nors tyrimų rezultatai nevienareikšmiai. Tikėtina, kad kava apsaugo smegenis, tačiau nėra faktas, kad ji užkerta kelią ligoms. Tačiau dėl didelio kofeino kiekio ji padeda padidinti energiją, koncentraciją ir budrumą.

Ką gerti sveikiau: arbatą ar kavą

Taigi, kas geriau: kava ar arbata? Arbata paprastai yra saugi, net ir dideliais kiekiais. Kavą taip pat saugu gerti, tačiau dideliais kiekiais ji gali sukelti tam tikrų problemų.

Arbatoje yra daugiau antioksidantų

Tiek arbatoje, tiek kavoje yra daug polifenolių, tačiau arbatoje jų daugiau. Polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios padeda organizmui atsikratyti laisvųjų radikalų, darančių žalą ir galinčių sukelti ligas.

Žaliojoje arbatoje yra daug vieno iš antioksidantų, vadinamo epigalokatechino-3 galatu, arba EGC, o juodojoje arbatoje - teaflavinų. Abi šios medžiagos gali apsaugoti nuo lėtinių ligų.

Kavoje yra daug antioksidantų, pavyzdžiui, chlorogeno rūgšties ir kofeino rūgšties, tačiau jūsų organizmas juos skaido į kitus junginius, pasižyminčius mažesniu antioksidaciniu aktyvumu. 

Šie antioksidantai gali būti ne tokie naudingi jūsų organizmui kaip arbatoje esantys junginiai.

Arbatoje yra mažiau kofeino

Nors kofeino galite griebtis norėdami pradėti dieną ar padėti susikaupti darbe, per didelis jo kiekis gali turėti šalutinį poveikį, pvz:

dirglumas

neramumas

galvos skausmas

miego sutrikimai

nervingumas

drebulys

Dauguma suaugusiųjų gali saugiai suvartoti iki 400 miligramų kofeino per dieną, tačiau nėščios moterys turėtų suvartoti mažiau nei 200 miligramų per dieną.

Tyrimai sieja didelį kofeino kiekį su mažu gimimo svoriu ir svorio kritimu nėštumo metu, nors tyrimų rezultatai nevienareikšmiai.

Tiek arbatoje, tiek kavoje yra kofeino, tačiau arbatoje jo yra perpus mažiau nei kavoje. 225 gramų puodelyje užplikytos juodosios arbatos yra 47 miligramai kofeino, o tame pačiame puodelyje užplikytos kavos - 96 miligramai.

Žaliojoje arbatoje yra dar mažiau kofeino - 28 mg 225 gramuose. Gerdami arbatą galite gauti lengvą energijos ir budrumo pliūpsnį, tačiau kofeino joje yra mažiau nei kavoje.

Apskritai tiek kavą, tiek arbatą gerti saugu ir jos gali būti naudingos sveikatai.

Arbata gali būti naudingesnė už kavą, tačiau reikia stebėti kofeino kiekį abiejuose gėrimuose. Gėrimo pasirinkimas gali priklausyti nuo jūsų asmeninių pomėgių ir kultūros.

Šaltinis: tsn.ua