Vienas geriausių laikų gerti žaliąją arbatą yra rytas. Šiuo metu organizmui reikia stimuliatoriaus, kad jis suaktyvėtų, o žaliojoje arbatoje yra reikiamo kofeino.
Tačiau, kitaip nei kavoje ir kituose kofeino turinčiuose gėrimuose, žaliojoje arbatoje taip pat yra L-teanino - aminorūgšties, kuri skatina atsipalaidavimą.
Dėl L-teanino ir kofeino derinio šis gėrimas gerina smegenų veiklą ir nuotaiką, nesukeldamas neigiamo poveikio, kuris gali būti susijęs vien su kofeinu.
Kai kurie tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos gėrimas prieš fizinį krūvį gali turėti teigiamą poveikį.
Eksperimentų, kuriuose dalyvavo vyrai, metu užfiksuotas 17 % didesnis riebalų deginimas.
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 13 moterų, parodė, kad trijų žaliosios arbatos porcijų gėrimas per dieną prieš fizinį krūvį ir dar vienos porcijos gėrimas likus dviem valandoms iki fizinio krūvio padėjo pagreitinti riebalų deginimo procesą.
Reikėtų nepamiršti, kad nors žalioji arbata turi daug naudos sveikatai, ji gali turėti ir neigiamą poveikį.
Pavyzdžiui, geriant ją valgio metu gali sutrikti tam tikrų maistinių medžiagų įsisavinimas.
Žaliojoje arbatoje esantys junginiai gali surišti mineralus organizme ir blokuoti jų įsisavinimą.
Ypač daug tyrimų parodė, kad vartojant žaliąją arbatą su maistu gali sumažėti geležies pasisavinimas, o tai ilgainiui gali sukelti geležies trūkumą.
Be to, žaliojoje arbatoje esantis epigalokatechino-3-galatas (EGCG) gali prisijungti prie tokių mineralų kaip geležis, varis ir chromas, todėl sutrinka jų pasisavinimas.
Mokslininkai pataria žaliąją arbatą gerti tarp valgymų, kad jos nauda sveikatai būtų kuo didesnė.
Be to, jei esate jautrūs kofeinui, rekomenduojama vengti jos gerti likus šešioms valandoms iki miego, kad išvengtumėte sunkumų užmigti ir nemigos.
Be miego sutrikimų, kofeinas gali sukelti ir kitų šalutinių poveikių, įskaitant nerimą, aukštą kraujospūdį, nervingumą ir bendrą neramumą.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą