Kai vaistai ima kenkti: kaip žinoti, kad jų vartojate per daug?

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Evelinos Šeibokaitės, polifarmacija – tai situacija, kai žmogus vienu metu vartoja penkis ar daugiau vaistų, o jų tarpusavio sąveikos gali būti nesaugios.

„Įtarti polifarmaciją galima tada, kai skirtingi preparatai dubliuojasi, atsiranda nauji simptomai – galvos svaigimas, nuovargis, koordinacijos sutrikimai. Kitas požymis – kai tenka vartoti papildomus vaistus tam, kad būtų sušvelnintas kitų preparatų šalutinis poveikis, o bendras sąrašas ilgėja be aiškios priežasties“, – sako vaistininkė.

Rizika padidėja ir tuomet, kai skirtingi gydytojai skiria vaistus, neaptarę gydymo plano tarpusavyje, o pacientas nesidomi viso savo gydymo paveikslu.

Ypač aktualu vyresniems žmonėms

Vyresnio amžiaus pacientai dažniausiai serga keliomis lėtinėmis ligomis, dėl to lankosi pas skirtingus specialistus, vartoja didesnį kiekį vaistų. Senstant vaistai iš organizmo šalinami lėčiau, didėja jautrumas jų šalutiniam poveikiui.

„Be to, pasitaiko atminties sutrikimų – žmogus gali netyčia perdozuoti ar vartoti vaistus ne tuo metu. Vaistinėse su tuo susiduriame nuolat – dalis žmonių patys teiraujasi dėl galimo preparatų nesuderinamumo, tačiau dažnai būtent vaistininkui tenka pirmam pastebėti dubliavimą ar pavojingą derinį“, – pažymi E. Šeibokaitė.

Kuo pavojingi nesuderinti vaistai?

Vartojant kelis vaistus vienu metu, didėja nepageidaujamų reakcijų, sąveikų ir perdozavimo rizika. Kai kurie preparatai gali sustiprinti vienas kito slopinantį, raminantį ar kraujospūdį mažinantį poveikį.

„Dažniausiai pasitaiko deriniai, stipriai veikiantys centrinę nervų sistemą – migdomieji, raminamieji ar stipresni analgetikai kartu su kraujospūdį mažinančiais preparatais. Taip pat dažni keli tos pačios grupės vaistai, tokie kaip vaistai nuo skausmo, rūgštingumą mažinantys ar nemigai skirti preparatai“, – aiškina vaistininkė.

Pavojų kelia ir vaistai, keičiantys vienas kito koncentraciją kraujyje – pvz., antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai, veikiantys kepenų fermentus. Taip pat riziką kelia širdies ritmą galintys paveikti vaistai.

Kas rodo, kad vaistų derinys – netinkamas?

Kad vaistai gali būti nesuderinti, išduoda tam tikri simptomai – galvos svaigimas, mieguistumas, bendras silpnumas, sutrikusi koordinacija. Per stiprus kraujospūdį mažinančių vaistų poveikis gali sukelti staigų jo kritimą, pasireikšti širdies ritmo pokyčiai. Vartojant kelis vaistus nuo skausmo, gali atsirasti skrandžio skausmai ar net virškinamojo trakto kraujavimas. Taip pat galimos ir alerginės reakcijos.

„Jeigu pradėjus vartoti naują vaistą paciento savijauta pastebimai pablogėja, tai yra aiškus ženklas, kad reikia nedelsti ir pasitarti su vaistininku ar gydytoju“, – pabrėžia E. Šeibokaitė.

Riziką kelia ir nereceptiniai vaistai

Rizika dėl nesuderintų vaistų kyla ne tik vartojant daug receptinių preparatų. Dažnai žmonės savarankiškai renkasi maisto papildus, vaistažoles ar ilgai vartoja nereceptinius vaistus, manydami, kad jie nepavojingi. Tačiau net ir „nekalti“ preparatai, vartojami be specialisto priežiūros, gali sąveikauti su kitais vaistais ir sukelti nepageidaujamų reakcijų.

„Dažnai ilgai vartojami vaistai nuo skausmo – ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas – gali dirginti skrandžio gleivinę, didinti kraujavimo ar net inkstų pažeidimo riziką. Taip pat dažnai vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, omeprazolis – ilgalaikio vartojimo atveju gali sukelti magnio trūkumą ar kitus nepageidaujamus poveikius. 

Svarbu nepamiršti ir papildų – kai kurie jų, pavyzdžiui, jonažolė, gali sąveikauti su receptiniais vaistais, keisdami jų veikimą. Dėl to net iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ preparatas, vartojamas be specialisto žinios, gali sukelti rimtų pasekmių“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Pasirengti vaistų sąrašą 

Norint sumažinti rizikas, susijusias su per dideliu ar nesuderintu vaistų vartojimu, pirmiausia svarbu susidaryti išsamų visų vartojamų preparatų sąrašą. Į jį turėtų patekti ne tik receptiniai ir nereceptiniai vaistai, bet ir maisto papildai, vaistažolės bei kitos reguliariai naudojamos priemonės.

„Šį sąrašą būtina aptarti su vaistininku ar gydytoju. Vertiname, ar visi vaistai tikrai reikalingi, ar nėra dubliavimo, netinkamų derinių ar per didelių dozių. Taip pat svarbu įvertinti, ar kai kurie vaistai nebuvo skirti tik kitų preparatų sukeltam šalutiniam poveikiui mažinti“, – paaiškina E. Šeibokaitė.

Anot jos, verta pasirūpinti ir vaistų vartojimo rutina: laikyti preparatus vienoje vietoje, reguliariai tikrinti jų galiojimo laiką, pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingus vaistus atnešti į vaistinę utilizavimui. Keičiant gydymą – svarbu iš karto atsisakyti senų preparatų, kad būtų išvengta atsitiktinio jų vartojimo.

Bent kartą per metus patariama atlikti visų vaistų peržiūrą – tai padeda išlaikyti gydymą aiškų, tikslingą ir saugų.

„Tik dalijantis informacija galima užtikrinti veiksmingą gydymą. Pacientas turi aiškiai pasakyti, ką vartoja ir kaip jaučiasi. Vaistininkas gali pastebėti galimas sąveikas, dubliavimus ar vartojimo klaidas ir laiku perspėti. Gydytojas – įvertina bendrą sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolesnio gydymo“, – pabrėžia E. Šeibokaitė.

Ji taip pat akcentuoja, kad labai naudinga lankytis toje pačioje vaistinėje – tai leidžia vaistininkui matyti visą ilgalaikį paciento gydymo kontekstą ir padeda išvengti pavojingų derinių ar klaidų.