Anot psichiatrės, „pasigilinus į kiekvieno žmogaus asmeninę patirtį galima rasti atsakymus, ko tas konkretus žmogus ieškojo, pasirinkdamas vieną ar kitą narkotinę medžiagą“.
Kodėl jaunimas svaiginasi?
Tyrimai rodo, kad mokyklose apie 20 proc. paauglių yra vartoję narkotikus.
Lietuvoje tai dažniausiai būna 12 – 15 metų berniukai. Tai galimai lemia nesutarimai šeimoje, nelaiminga meilė, draugų paskatinimas, žalos nesuvokimas.
Psichiatrės teigimu, jauni žmonės nori laužyti taisykles bei vartoja narkotines medžiagas, nes jos yra įdomesnės nei anksčiau buvęs populiarus alkoholis. Be to, jie veikia trumpai ir juos lengva gauti.
Paaugliai dažnai yra veikiami aplinkos, tad, nenorėdami iškristi iš konteksto, vartoja juos kartu su draugais, norėdami patenkinti savo smalsumą.
Žiniasklaida ir pramogų pasaulis taip pat sukuria vaizdą, kad vartoti narkotikus yra populiaru ir madinga.
Lengvieji narkotikai – nieko tokio?
Narkotinės medžiagos yra skirtomos į šias:
1. Psichiką stimuliuojančios medžiagos – ekstazis, kokainas, kofeinas – sukelia protinį ir fizinį aktyvumą, neadekvatų savęs vertinimą, pranašumo jausmą, tačiau vėliau sukelia stresą ir nerimą.
2. Psichiką slopinančios medžiagos – heroinas, aguonų ekstraktas, alkoholis, raminamieji vaistai – sukelia mieguistumą, abejingumą, slopina baimę ir budrumą.
3. Haliucionacijas sukeliančios medžiagos – kanapės, LSD, klijai, benzinas – sukelia haliucionacijas, erdvės ir laiko nesuvokimą.
Marichuana, kuri dar vadinama žolyte, ir hašišas yra dažniausi Lietuvoje vartojami lengvieji narkotikai. Ne visada pavartojus lengvųjų narkotikų yra jaučiamas geras jausmas, nes galimas pykinimas, vėmimas.
Pavartojus mažą dozę jaučiamas atsipalaidavimas, tačiau didesnė dozė gali sukelti apatiją, silpnumą, neryšlią kalbą, nemotyvuotus pykčio ar agresijos priepolius.
Jauni žmonės pavartoję marichuanos nejaučia savo kūno, mato haliucionacijas, o tai sukelia paniką.
Kitą dieną jaučiamas troškulys ir alkis, smarkiai prausta akys, o kambaryje, kuriame buvo rūkoma, išlieka saldus marichuanos kvapas, kuris prasiskverbia į rūbus.
Rūkant žolytę išsivysto psichine, rečiau fizinė, priklausomybė. Jai susiformavus, marichuana ir hašišas nesukelia norimos reakcijos ir pojūčių, didėja sudirgimas, keičiasi elgesys, miegas, prastėja mokymosi rezultatai ir silpnėja atmintis.
Gydytoja sako, kad paaugliai, norintys atsakyti savo sveikatą, toliau vartoja tuos pačius narkotikus arba net griebiasi stipresnių. Bandant nutraukti vartojimą reikalinga ypatinga specialisto pagalba.
Kaip suprasti, kad paauglys vartoja narkotikus?
Ne visiems asmenims, kurie vartoja narkotikus pasireiškia to požymiai.
Psichiatrė pabrėžia, kad neprognozuojamas paauglių elgesys jų amžiuje neleidžia nustatyti, ar jie svaiginasi, bet kartu pabrėžia, jog svarbu stebėti vaiką ir padėti jam ankstyvoje stadijoje.
Požymiai, kurie galėtų patvirtinti, kad paauglys vartoja narkotikus gali būti būsenos ar elgesio pokyčiai – žmogus tampa uždaresnis, jaučia staigią nuotaikų kaitą, nuovargį, nesirūpina savo įvaizdžiu, nebendrauja, nesilaiko šeimos taisyklių.
Taip pat vaikas pradeda nebendrauti su draugais, su kuriais nesisvaigina, sutrinka jo atmintis, prastėja rezultatai mokykloje, praleidžia pamokas, tampa abejingas pomėgiams, pasikeičia miegas, suprastėja apetitas, atsiranda keistų dėmių ant drabužių, pradeda dažniau meluoti, švaisto pinigus ir prašo jų daugiau.
Pastebėjus kai kuriuos iš šių požymių, gydytojos manymu, būtų neprotinga galvoti, kad paauglys vartoja, tačiau pamačius aiškias priemones kaip švirkštus, keistus miltelius, suktines – reikia reaguoti.
Visgi nereikia panikuoti, nes pyktis, atstumimas ir kaltė veikiau pakenks nei padės situacijai.
„Jeigu norima padėti vaikui, svarbu neprarasti jo pasitikėjimo ir kreiptis į specialistus“, – pataria psichiatrė.
Rugilė Andrejevskytė, alfa.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą