Kaulų laužymas dėl ūgio: kodėl tūkstančiai renkasi tokią skausmingą operaciją?

Pigesnės kainos ir lengvesnis prieinamumas vilioja pacientus į užsienio klinikas, tačiau už šį sprendimą tenka mokėti ne tik pinigais, bet ir skausmu, ilga reabilitacija bei realia rizika sveikatai.

Kaulų laužymas dėl kelių papildomų centimetrų

Kojų ilginimo operacijos, dar visai neseniai laikytos išskirtinai medicinine procedūra, šiandien sparčiai populiarėja kaip kosmetinis pasirinkimas. 

Ypač daug pacientų plūsta į Turkiją, kurioje tokios operacijos kainuoja gerokai pigiau nei Vakarų Europoje ar kitose išsivysčiusiose šalyse.

Tačiau už galimybę paaugti keliais centimetrais tenka sumokėti ne tik dešimtis tūkstančių eurų, bet ir ištverti ilgą, skausmingą bei rizikingą gydymo procesą.

Pati procedūra yra sudėtinga ortopedinė operacija. Jos metu chirurgai sąmoningai perlaužia paciento kaulus – dažniausiai šlaunikaulius arba blauzdikaulius – ir į jų vidų įstato metalinius strypus arba išorinius fiksatorius. 

Po operacijos prasideda ilgiausia ir sunkiausia dalis: kaulai pamažu „tempiami“ specialiu mechanizmu. 

Pacientas kasdien kelis kartus suka specialų raktą ar naudoja reguliavimo sistemą, kuri per dieną padidina kaulo ilgį maždaug vienu milimetru. Tarp atsiskyrusių kaulo dalių formuojasi naujas kaulinis audinys, taip pamažu ilgėja galūnė.

Šis procesas trunka savaites ar net mėnesius. 

Norint pasiekti, pavyzdžiui, 7–9 centimetrų ūgio padidėjimą, pacientui gali prireikti apie 2–3 mėnesių vien tik „tempimo“ fazei, o visas gijimas ir atsigavimas užtrunka dar ilgiau. 

Per tą laiką būtina nuolatinė priežiūra: kasdienė fizioterapija, raumenų tempimas, kraujo krešėjimą mažinantys vaistai ir stiprūs nuskausminamieji. Pacientai iš esmės turi iš naujo mokytis vaikščioti, nes raumenys ir sausgyslės turi prisitaikyti prie naujo kaulų ilgio.

Riba tarp medicininės būtinybės ir pavojingo estetinio pasirinkimo

Medikai pabrėžia, kad tai nėra paprasta estetinė procedūra. Rizikų spektras platus: nuo nervų pažeidimų, sąnarių sustingimo ir infekcijų iki kraujo krešulių ar net mirties atvejų. 

Viena iš specifinių komplikacijų – vadinamasis „balerinos sindromas“, kai sausgyslės nespėja išsitempti, todėl pėda deformuojasi ir žmogus negali normaliai vaikščioti. 

Problemų dažniausiai kyla tuomet, kai pacientai nesilaiko griežto reabilitacijos režimo arba siekia didesnio ūgio, nei leidžia organizmas.

Nepaisant pavojų, procedūra vis labiau populiarėja. Skaičiuojama, kad pasaulinė galūnių ilginimo rinka iki 2030 m. gali pasiekti apie 8,6 mlrd. dolerių vertę. 

Tam įtakos turi ne tik technologijų pažanga, bet ir augantis socialinis spaudimas dėl išvaizdos bei lengvesnis prieinamumas, ypač tokiose šalyse kaip Turkija, kur operacijos kainuoja apie 30–40 tūkst. dolerių, gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje.

Vis dėlto sveikatos ekspertai, tarp jų ir NHS specialistai, ragina būti atsargius. 

Jie įspėja, kad dalis užsienio klinikų gali nepakankamai akcentuoti rizikas, o pooperacinė priežiūra ne visada atitinka aukščiausius standartus. Be to, komplikacijų atveju pacientai dažnai grįžta gydytis į savo šalį, o tai sukuria papildomą naštą sveikatos sistemai.

Kai kurios valstybės jau ėmėsi griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, Kinija dar 2006 m. uždraudė kosmetinį kojų ilginimą dėl saugumo problemų. 

Tačiau kitur ši praktika toliau plinta, skatindama diskusijas apie ribą tarp medicininės būtinybės ir pavojingo estetinio pasirinkimo.

© Kojų ilginimo operacija / Nuotrauka iš atvirų šaltinių