Ausys

Keturi giliai įsišakniję, tačiau klaidingi įsitikinimai apie klausą

Kovo 3-ąją dieną minima Tarptautinė klausos diena. Pasaulinė sveikatos organizacija šią dieną paskelbė siekdama atkreipti dėmesį į klausos nusilpimo problemą ir skatinti rūpintis savo klausa. 

Vis dėlto neretai klausos problemos yra ignoruojamos, nepastebimos ir nesprendžiamos. Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika mano, kad viena iš dažniausių priežasčių – įsišakniję klaidingi įsitikinimai, kurie trukdo pasirūpinti savo klausa bei gauti kokybišką pagalbą.

Dažniausiais mitais apie klausą dalinasi klausos protezavimo specialistė bei gydytoja otorinolaringologė-audiologė Vija Vainutienė.

Mitas: nusilpusi klausa – tik vyresnių žmonių problema

Gydytoja otorinolaringologė Vija Vainutienė pasidžiaugė, kad bėgant metams žmonės daugiau dėmesio skiria klausai, tačiau pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar linkę gėdytis šio sutrikimo ir laiko jį tik „senų žmonių problema“.

„Tenka girdėti nuogąstavimų, kad klausos nusilpimas yra tarsi amžių išduodantis požymis, todėl žmonės ilgai atidėlioja vizitą pas specialistą. Tačiau klausa silpsta ne tik dėl amžiaus – jauni žmonės taip pat kreipiasi ir ieško sprendimų“, - sakė V. Vainutienė.

Klausos sutrikimai gali išsivystyti nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus dėl įvairių priežasčių: tai gali būti stiprių garsų pasekmė, tam tikrų ligų komplikacijos ar vaistų poveikis. Klausos sutrikimai taip pat gali būti perduodami genetiškai.

Mitas: ausys pripranta prie triukšmo, todėl jis nekenkia

Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė D. Charsika tvirtino, kad pasitikrinti klausos dažnai ateina gamyklų darbuotojai, muzikantai, mokytojai, ūkininkai, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, kurie dirba arba dirbo nuolatiniame triukšme ir jaučia, kad nebegirdi tam tikrų garsų, sunkiau supranta kalbą.

„Darbas triukšme arba pomėgis labai garsiai klausytis muzikos padidina klausos nusilpimo riziką, todėl, dirbant triukšme būtina naudoti apsaugines priemones ir gerai įvertinti, ar saugiu garsu yra klausomasi muzikos. Žmogui saugus garsas neturėtų viršyti 40-60 decibelų“, - sakė D. Charsika.

Gydytoja otorinolaringologė patvirtino, kad prie stiprių garsų neįmanoma adaptuotis.

„Nuolatinis triukšmas negrįžtamai pažeidžia vidinės ausies plaukuotąsias ląsteles ir klausa tikrai nukenčia. Ilgainiui imama nebegirdėti aukšto dažnio garsų, o vėliau – ir kitų.

Pradeda lietis girdimi žodžiai, kalba atrodo nebesuprantama, gali atsirasti ūžesys ausyse“, - stiprių garsų pasekmes vardino V. Vainutienė.

Mitas: klausą galima atstatyti vaistais

„Vaistai gali padėti tik tuo atveju, jeigu klausa laikinai susilpnėjo dėl tam tikrų uždegiminių ausų ligų. Jeigu tai yra lėtinis, tiek su amžiumi susijęs, tiek dėl triukšmo poveikio atsiradęs klausos nusilpimas, vaistai klausos neatstatys“, - dar vieną populiarų mitą paneigė gydytoja otorinolaringologė.

Pasak jos, žmonės ieško lengvesnių sprendimų, mato klaidinančias reklamas ir viliasi, kad lašiukai ar papildai gali grąžinti klausą, tačiau dažnai tenka nusivilti.

Dalindamasi mintimis gydytoja prisiminė ir dar vieną labai paplitusį įsitikinimą, kad apie klausos aparatus reikėtų pagalvoti tik tada, kai jau beveik visai nebegirdi.

„Kartais yra delsiama ir dešimtį metų, kol susiruošiama kreiptis į specialistą. Iš tiesų, pagalbos reikėtų kreiptis pajutus, kad klausa pradeda silpti“, - sakė V. Vainutienė.

Gydytojos teigimu, klausos nusilpimo problemos atidėliojimas gali turėti ir kitų pasekmių: nuolatinis bandymas išgirsti kelia įtampą, reikalauja didžiulių pastangų, todėl gali atsirasti galvos skausmai, nuovargis, sutrikti atmintis. Be to, nesprendžiami klausos sutrikimai didina riziką susirgti demencija.

Mitas: klausos aparatai gali pabloginti klausą

Šis įsitikinimas – vienas dažniausių, kuriuos girdi klausos protezavimo specialistė D. Charsika ir su šį mitą atsinešusiais pacientais dalinasi vienu palyginimu.

„Klausos aparatas yra kaip raumenų treniruoklis. Jis stimuliuoja klausos centrus smegenyse ir neleidžia klausai silpti bei gerina ne tik girdėjimą, bet ir garsų suvokimą.

Jeigu pajudėtume tik kartą per savaitę, o visą kitą laiką sėdėtume, palaipsniui raumenys nustotų funkcionuoti ir būtų sunku net atsistoti. Tokie pat procesai vyksta ir su mūsų klausa. Jeigu ilgai delsime, net pažangiausi klausos aparatai nepadės“, - tvirtino klausos protezavimo specialistė.

Gydytoja otorinolaringologė prisiminė dar porą su klausos aparatais susijusių klaidingų įsitikinimų, kurie skatina tikėti mitais.

„Kartais žmonės sako – esu bandęs kaimyno, giminaičio klausos aparatą ir man nepadėjo. Tačiau klausos aparatai yra pritaikomi kiekvienam žmogui individualiai, programuojami, derinami pagal konkretaus žmogaus klausos būklę.

O jeigu nusiėmus klausos aparatus atrodo, kad girdima blogiau, tai tik todėl, kad jaučiamas skirtumas tarp gero girdėjimo su klausos aparatais ir be jų, o klausa iš tiesų yra tokia pat“, - sakė gydytoja.

Gydytoja V. Vainutienė pasidalino ir svarbiausiu patarimu – išdrįsti pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos, kad vėl būtų girdimi gražiausi garsai.

Minėdamas Tarptautinę klausos dieną klausos centras „Audiomedika“ taip pat kviečia pajutus klausos nusilpimo simptomus išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį ir pasitikrinti klausą. Norintieji pasitikrinti žinias apie klausą gali atlikti trumpą ir greitą testą:

https://www.audiomedika.lt/pasitikrinkite-zinias/

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder