Kiek kartų per dieną turėtumėte tuštinitis? Atsakome į klausimą

Nuo karto per dieną iki kelių kartų per savaitę – kiekvieno žmogaus tuštinimosi dažnis gali skirtis. Kai kurie iš mūsų tuštinasi reguliariai kaip pagal laikrodį, kiti gali praleisti dieną ar dvi. Tačiau kaip dažnai iš tiesų turėtumėte eiti į tualetą? 

Toliau išsiaiškinsime, koks yra sveikas dažnis ir ką gali reikšti skirtingi modeliai jūsų virškinimo sistemos sveikatai (taip pat atvejus, kai reikėtų kreiptis į gydytoją).

Kiek kartų laikoma "normalu"?

Visų pirma, tai priklauso nuo to, kas yra norma jums. Tiesą sakant, dažnis gali būti gana įvairus. „Normalus tuštinimosi skaičius gali svyruoti nuo vieno iki trijų kartų per dieną iki trijų-keturių kartų per savaitę“, sako Peyton Berookim, MD, FACG, sertifikuotas gastroenterologas iš Pietų Kalifornijos Gastroenterologijos instituto. 

Kad ir kurioje šio spektro dalyje būtumėte – ar tai trys kartus per dieną, ar tris kartus per savaitę – tai ir yra jūsų normalus dažnis. Tačiau dažnesnis ar retesnis tuštinimasis gali rodyti potencialius sveikatos sutrikimus (plačiau apie tai vėliau).

Tačiau tuštinimosi dažnis nėra vienintelis virškinimo sistemos sveikatos rodiklis. Svarbus ir komfortas (t.y. kaip lengvai išmatos pasišalina). „Tai reiškia minkštas išmatas, pašalinamas be pastangų.“

Kodėl kiekvieno žmogaus tuštinimosi grafikas skirtingas?

„Daugybė veiksnių gali paveikti asmens grafiką“, paaiškina dr. Berookim. Štai keletas dalykų, kurie gali įtakoti jūsų kasdienį tuštinimosi skaičių, pagal dr. Berookim:

Suvartojamos skaidulų ir vandens kiekis

Fizinio aktyvumo dažnis

Esamos sveikatos problemos, pvz., skydliaukės sutrikimai, uždegiminė žarnyno liga (toks kaip Krono liga arba opų kolitas), virškinimo trakto infekcija arba auglys storosios žarnos srityje

Vartojami vaistai

Streso lygis

Ką daryti, jei nerimaujate dėl tuštinimosi dažnio

Vėlgi, nėra griežtai nustatyto išmatų kiekio, kurį reikėtų pasiekti. Kai kurie žmonės tuštinasi kelis kartus per dieną, kitiems pakanka kelių kartų per savaitę. Svarbiausia yra tai, kas yra norma jums. Tačiau jei manote, kad tuštinatės per dažnai arba per retai, arba jei jūsų išmatavimo grafikas staiga pasikeitė, geriau pasitarti su gydytoju.

„Svarbu stebėti savo išmatų įpročius, nes jie gali rodyti potencialias sveikatos problemas“, paaiškina dr. Berookim. Gydytojas gali atlikti keletą tyrimų (pvz., kraujo tyrimus, patikrinti skydliaukės hormonų lygį), kad nustatytų, ar kas nors veikia jūsų tuštinimosi dažnį, priduria jis.

Taip pat galite pabandyti keletą paprastų naminių priemonių, kad pagerintumėte tuštinimosi reguliarumą. Dažnai pakanka šiek tiek pakeisti kasdienius įpročius. Štai dr. Berookim patarimai, kaip pagerinti virškinimą:

Didinkite skaidulų kiekį: „Skaidulos gali padėti tiek esant viduriavimui, tiek vidurių užkietėjimui, suteikdamos išmatoms didesnį tūrį“, sako dr. Berookim. Svarbu pradėti palaipsniui. Per didelis skaidulų kiekis per trumpą laiką gali sukelti nemalonių pilvo išpūtimų ir dujų.

Judėkite daugiau: „Fizinis aktyvumas stimuliuoja žarnyno veiklą“, teigia dr. Berookim. Kai per mažai judame, virškinimo traktas gali tapti lėtas. „Būtent todėl daugelis ligonių, gulintys lovoje, pradeda kenkti nuo vidurių užkietėjimo“, priduria jis.

Geriamas vandens kiekis: Pakankamas vandens suvartojimas padeda kovoti su vidurių užkietėjimu. „Žmogus turėtų vartoti maždaug 1 unciją (apie 30 ml) vandens už kiekvieną savo svorio kilogramą“, sako dr. Berookim. Pavyzdžiui, jei sveriate 68 kg (apie 150 svarų), stengkitės išgerti apie 68 uncijas (maždaug 8,5 stiklinės) vandens per dieną, kad išmatos judėtų sklandžiai.

Valdykite stresą: „Stresas paprastai padidina skrandžio rūgščių sekreciją, todėl gali atsirasti viduriavimas“, paaiškina dr. Berookim. Jis rekomenduoja stresą mažinančias praktikas, tokias kaip meditacija ir joga, kad reguliuotumėte ir stresą, ir žarnyno veiklą.

Išbandykite probiotikus: „Probiotikai gali atstatyti gerųjų bakterijų balansą žarnyne, o tai gali padėti tiek esant viduriavimui, tiek užkietėjimui“, sako dr. Berookim. Tačiau prieš pradedant vartoti probiotikus (ar bet kokius naujus maisto papildus), visada geriau pasitarti su gydytoju.

Naudokite kėdutę tuštinantis: Jei kyla sunkumų tuštinantis, pakojelė gali būti naudinga. „Pakėlus kojas ant pakojelės tiesėja tiesioji žarna ir atsipalaiduoja raumens, todėl išmatoms lengviau praeiti“, paaiškina dr. Berookim.

Kada kreiptis į gydytoją dėl tuštinimosi dažnio?

Visi esame skirtingi, ir mūsų tuštinimosi įpročiai nėra išimtis. Tai, kas yra norma jums, gali būti nesveika kitam. Jei jūsų išmatos yra pastovios, minkštos ir lengvai pasišalina (t.y., nereikia stengtis, kad pasišalintų), tuštinimosi skaičius per dieną ar savaitę nėra labai svarbus.

Tačiau, jei jus vargina chroniškas viduriavimas ar užkietėjimas, arba jei jūsų išmatų dažnis staiga ir be akivaizdžios priežasties pasikeitė, tai gali reikšti, kad organizmas signalizuoja apie problemą, ir laikas konsultuotis su gydytoju. Virškinimo trakto sutrikimai (sąlygos, turinčios įtakos virškinimo sistemai) dažnai sukelia tuštinimosi įpročių pokyčius. Šie simptomai dažniausiai rodo galimas virškinimo problemas, todėl verta juos pastebėti:

 Kraujas išmatose

Ilgalaikis viduriavimas ar užkietėjimas

Svorio pasikeitimas

Skausmas ar pilvo išpūtimas

Pykinimas ar vėmimas

Rūgšties refliuksas (degimas skrandyje)

Jei pastebite kurį nors iš šių simptomų, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, išmatų analizes ar kolonoskopiją (tyrimą, kai storąją žarną tikrina naudojant lankstų vamzdelį su šviesos šaltiniu ir kamera). Šie tyrimai padeda nustatyti, ar jūsų tuštinimosi pokyčius sukelia tokios būklės kaip:

Dirgliosios žarnos sindromas (IBS)

Uždegiminė žarnyno liga (IBD) – pvz., Krono liga arba opinis kolitas

 Storosios žarnos vėžys

Gastroezofaginė refliukso liga (GERD)

Kalbeti apie išmatas ne visada yra patogu – mes tai suprantame. Tačiau jei pastebite išmatų įpročių pokyčius ar susirūpinamų simptomų, svarbu pasakoti apie juos gydytojui. Tokiu būdu galės būti nustatyta priežastis ir paskirtas gydymas.

Šaltinis: www.wellandgood.com