Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga (antras iš kairės) įteikė atminimo ženklus bei padėkos raštus buvusiems miesto vadovams - pirmajam ir vieninteliam Klaipėdos miesto tarybos pirmininkui V. Čepui, merui B. Petrauskui ir vicemerui V. Greičiūnui, priėmusiems svarbius sprendimus dėl užkonservuoti ruošiamos Jūrininkų ligoninės likimo.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė padėkojo savo istorijos kūrėjams

(6)

Klaipėdos jūrininkų ligoninė galėjo virsti griuvėsiais, jei ne ryžtingi tuometės valdžios sprendimai. Aukščiausia šalies valdžia pradėtai statyti gydymo įstaigai siūlė užmūryti langus. Uostamiesčiui vadovavę šiandien gerai žinomi klaipėdiečiai tikina, jog tuomet priimtas teisingas sprendimas šiandien neša naudą visam Vakarų Lietuvos regionui.

Įteikė atminimo ženklus

Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, nuo sausio pradžios Klaipėdos jūrininkų ligoninė taps Klaipėdos universiteto ligoninės filialu.

Baigiant beveik tris dešimtmečius trukusį Jūrininkų ligoninės istorijos etapą, pagerbti šiai gydymo įstaigai nusipelnę piliečiai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga įteikė atminimo ženklus bei padėkos raštus tuometiniams miesto vadovams - pirmajam ir vieninteliam Klaipėdos miesto tarybos pirmininkui Vytautui Čepui, anuometiniams merui Benediktui Petrauskui ir vicemerui, Klaipėdos miesto garbės piliečiui Valentinui Greičiūnui, priėmusiems svarbius sprendimus dėl užkonservuoti ruošiamos Jūrininkų ligoninės likimo.

Klaipėdos jūrininkų bendruomenės vardu vadovas jiems padėkojo už ryžtingus ir toliaregiškus sprendimus, gelbstint įstaigą nuo griuvėsių likimo.

Buvusių miesto vadovų pastangų dėka 1994 metų balandžio 9 dieną duris atvėrė Jūrininkų ligoninė - pirmoji ligoninė, atidaryta jau Nepriklausomoje Lietuvoje ir šiandien aukščiausius standartus atitinkanti gydymo įstaiga.

Buvusiems miesto vadovams įteikti garbės bei atminimo ženklai, kuriuos Jūrininkų ligoninei iš sidabro, aukso ir emalio sukūrė klaipėdietis juvelyras Vidas Bizauskas.

Planavo sveikatos miestelį

V. Greičiūnas prisiminė, kaip gimė Klaipėdos miesto ligoninių miestelio idėja, kurią jis puoselėjo kartu su politiku bei visuomenės veikėju Alfonsu Žaliu ir gydytoja Irena Rimšaite.

Šie trys žmonės anuomet diskutavo ir ieškojo tinkamiausios vietos vadinamajam sveikatos miesteliui. Tam buvo parinktas sklypas arčiau miško, kur galėtų būti perkeltos po visą miestą išsibarsčiusios žinybinės Žvejų, Geležinkeliečių ligoninės, atsirastų infekcinių ligų korpusas, naujieji gimdymo namai.

„Sudėliojus planą, pradėta jį įgyvendinti, nors tuomet atrodė, kad vieta - gana tolokai nuo miesto, sklypas nepigus, ten nebuvo nei komunikacijų, nei kelio. Pinigų trūko, bet vis tiek nusprendėme savo viziją įgyvendinti“, - pasakojo buvęs vicemeras.

Čia pradėta statyti nauja Žvejų ligoninė, kurios pavadinimas vėliau pakeistas į Jūrininkų, nes statybas finansavo ne tik Žuvų pramonės, bet ir Jūrų laivyno ministerijos.

Pasiūlė užmūryti langus

Naujos 360 lovų ligoninės, skirtos Klaipėdoje gyvenantiems jūrininkams ir jų šeimų nariams, projektinė užduotis bei statybos suvestinė sąmata buvo patvirtinta 1985 metais.

1988 metais pradėta statyti naujoji ligoninė turėjo būti pastatyta per 36 mėnesius - iki 1991 metų pavasario.

Įpusėjus statyboms Lietuvoje kilo Sąjūdis, buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, todėl sąjunginės ministerijos nutraukė finansavimą ir naujos ligoninės ateitis tapo miglota.

1990-1995 metais Klaipėdos miesto tarybos pirmininko pareigas ėjęs V. Čepas neslėpė, jog tuomet ne ligoninės statybos rūpėjo.

Ekonominės blokados laikais net nuvažiuoti iki Vilniaus pas šalies vadovus buvo tikras iššūkis.

Po kelių klaipėdiečio apsilankymų sostinėje tuometis vicepremjeras Algirdas Mykolas Brazauskas neištvėrė: „Nustokit čia važinėti, pinigų juk nėra. Užmūryk langus, ir viskas.“

1988 metais pradėta statyti naujoji ligoninė turėjo būti pastatyta per 36 mėnesius - iki 1991 metų pavasario. Įpusėjus statyboms Lietuvoje kilo Sąjūdis, buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, todėl sąjunginės ministerijos nutraukė finansavimą ir naujos ligoninės ateitis tapo miglota. Tačiau miesto vadovų ir naujai paskirto įstaigos vyriausiojo gydytojo dėka ligoninė atvėrė duris.

1988 metais pradėta statyti naujoji ligoninė turėjo būti pastatyta per 36 mėnesius - iki 1991 metų pavasario. Įpusėjus statyboms Lietuvoje kilo Sąjūdis, buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, todėl sąjunginės ministerijos nutraukė finansavimą ir naujos ligoninės ateitis tapo miglota. Tačiau miesto vadovų ir naujai paskirto įstaigos vyriausiojo gydytojo dėka ligoninė atvėrė duris.

1988 metais pradėta statyti naujoji ligoninė turėjo būti pastatyta per 36 mėnesius - iki 1991 metų pavasario. Įpusėjus statyboms Lietuvoje kilo Sąjūdis, buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, todėl sąjunginės ministerijos nutraukė finansavimą ir naujos ligoninės ateitis tapo miglota. Tačiau miesto vadovų ir naujai paskirto įstaigos vyriausiojo gydytojo dėka ligoninė atvėrė duris.

Vaikščiojo su ištiesta ranka

V. Čepas prisiminė, kaip po to kartu su vicemeru V. Greičiūnu atvažiavę prie nebaigtos statyti ligoninės pamatė liūdną vaizdą: „Ligoninė stovi be langų, kas ką gali, tas tą iš statybvietės neša. Pradėjom skaičiuoti, kiek langų reikėtų užmūryti, ir supratom, kad už tuos pinigus naują ligoninę galima pastatyti!“

Buvo nuspręsta ligoninės neužkonservuoti ir statybas baigti. Teko ieškoti naujo energingo vadovo.

Po ilgų įkalbinėjimų 1992 metų sausio 23 dieną vyriausiuoju gydytoju paskirtas Jonas Sąlyga.

Buvo prisiminta, kaip visiems tekdavo belstis į uosto ir prekybos įmones ir prašyti pinigų ligoninės statyboms. Nors iš miesto biudžeto buvo skirta didžiausia suma, jos nepakako, tad teko ieškoti rėmėjų.

Pasak V. Čepo, toks vaikščiojimas su ištiesta ranka tęsėsi penkerius metus.

Sprendimas neša naudą

Buvęs meras B. Petrauskas pasidžiaugė, kad tuomet buvo priimtas teisingas sprendimas, kuris mūsų gyventojams ir šiandien neša didelę naudą.

Ligoninėje buvo įkurti skyriai, kurie iki šiol yra vieninteliai Vakarų Lietuvoje, o vadovui pavyko prisikviesti puikių profesionalų iš Vilniaus, Kauno, kurie giliai įleido šaknis Klaipėdoje.

„Jūs esate tie, dėl kurių Vakarų Lietuvos gyventojai dabar gauna profesionalias sveikatos priežiūros paslaugas. Mano problema buvo, kaip įsigyti įrangą, kaip prisivilioti darbuotojus, bet be jūsų pagalbos šiandien nebūtų nei širdies chirurgijos, nei intervencinės kardiologijos, nei kitų sveikatos priežiūros paslaugų, o iš ligoninės greičiausiai būtų likę tik griuvėsiai“, - J. Sąlyga dėkojo istoriją kūrusiems žmonėms.

Pasak V. Čepo, Klaipėdai pasisekė, kad tuometinei valdžiai rūpėjo miestas, vardan kurio gerovės vadovai dirbo vieningai.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder