Klaipėdos psichiatrijos istorija: nuo tamsių dėmių iki šiandienos iššūkių

Psichiatrijos pokyčiai stebina

Klaipėdos piliavietėje į konferenciją susirinkęs gausus būrys psichikos sveikatos specialistų iš visos šalies turėjo daug progų švęsti ir minėti svarbias datas: Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo 65-ąjį jubiliejų, 25 metų Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir 35 metų Klaipėdos krašto ir Lietuvos psichiatrų asociacijų sukaktis. 

Šioms svarbioms datoms paminėti buvo skirta respublikinė mokslinė praktinė konferencija apie Vakarų Lietuvos psichiatrijos raidą.

„Daug gražių progų sustoti ir pasižiūrėti, kur stovime ir kur link judame“, - konferencijos tikslą apibendrino Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė Ramunė Mazaliauskienė.

Didžiausias dėmesys skirtas Psichiatrijos filialui, davusiam pradžią ne vienai psichikos sveikatos įstaigai Klaipėdos krašte. 2008 metų rudenį buvusi Klaipėdos psichiatrijos ligoninė tapo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialu.

Kaip pastebėjo dabartinė Psichiatrijos filialo vadovė Loreta Šiaudvytytė, ne visuose regionuose prie didžiųjų ligoninių prijungti psichiatrijos filialai jaučiasi lygiaverčiai, o štai klaipėdiečiai - kaip lygiaverčiai didelės šeimos nariai. Vadovė pasidžiaugė ligoninės administracijos įsiklausymu ir pagalba.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pastebi, kad psichiatrija per gana trumpą laiką iš neatrastos žemės tapo vis geriau pažįstama sritimi, kuri vis drąsiau nusimeta įvairias stigmas ir tampa viena svarbiausių šiandienos medicinos dalių. 

Pasidžiaugęs psichiatrijos transformacija, vadovas prasitarė, jog medicinos studijų laikais buvo kalbinamas rinktis šią sritį. „Jei galėčiau laikrodį atsukti atgal, šiandien drąsiai rinkčiausi psichiatriją“, - tikino D. Steponkus, baigęs ortopedo- traumatologo specializaciją.

Istorijai - daugiau dėmesio

Garbė apžvelgti Klaipėdos krašto psichiatrijos ištakas bei istoriją teko Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiajam gydytojui Aleksandrui Slatvickiui, profesinę karjerą pradėjusiam 1981 metais Klaipėdos psichoneurologiniame dispanseryje (dabartiniame Psichiatrijos filiale). 

Gydytojas įsitikinęs, kad Klaipėdos krašto psichiatrijos istorija yra tokia plati, įdomi ir turinti baltų dėmių, jog nusipelno atskiros konferencijos, kur tinkamas dėmesys būtų skiriamas faktams ir istoriją kūrusioms asmenybėms.

Šiai minčiai pritarė ir Psichiatrijos filialo vadovė L.Šiaudvytytė, taip pat pastebėjusi, jog rasti kai kuriuos duomenis apie gydymą Psichiatrijos ligoninėje sovietiniu laikotarpiu yra sudėtinga.

Pacientų likimas - tragiškas

Klaipėdos psichiatrijos istorija startuoja 1929 metais (kituose šaltiniuose minimos metais ir dvejais vėlesnės datos), kai į šiaurę nuo Bachmano dvaro pastatyta 75 lovų psichiatrijos ligoninė. 

Iki šių dienų išlikusiame pastate ant kalnelio, Paupiuose, buvo atidaryti du skyriai - vyrų ir moterų, o šie dar padalinti į ramiųjų, neramiųjų ir chroniškų pacientų. Trijų aukštų namas su sodu ir pasivaikščiojimo takeliais buvo aptvertas neaštria vieline tvora.

1937 metais ligoninė turėjo 150 lovų, kur gydydavosi iki 130 pacientų, dirbo 2 gydytojai ir 17 slaugytojų. Gydymo įstaigą išlaikė Direktorija ir savivaldybė. Ligoninė turėjo siuvyklą, šilto vandens vonias, o pacientai vilkėjo mėlynos spalvos uniformas. 

A. Slatvickis atkreipė dėmesį, kad net tais gerais laikais buvo nemažai pacientų, kuriems reikėjo gydymo ligoninėje.

1939 metais, Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos ir šiai pradėjus įgyvendinti rasinės higienos politiką, Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientai buvo perkelti į Tapiau psichiatrijos ligoninę, kur buvo vykdoma eutanazijos programa. 

Ja siekta išžudyti visus Rytų Prūsijos psichikos ligonius, nuslepiant tikrąją tiesą nuo artimųjų. Spėjama, kad toks pat likimas ištiko ir iš Klaipėdos krašto išvežtus pacientus.

Sovietmečiu - ligoninės augimas

A. Slatvickis apgailestavo, jog apie vėlesnį Psichiatrijos ligoninės laikotarpį nėra žinių - 20 metų laikotarpis tapo balta istorijos dėme.

1960 metais sausio 1 dieną Klaipėdoje, Bangų gatvėje 6A, atidarytas psichoneurologinis dispanseris ir medicininio išblaivinimo įstaiga. Gydytojas atkreipė dėmesį, jog nurodyta data neatitinka realybės - sovietiniais laikais sausio 1-oji buvo šventinė diena.

Dispanseris realiai dirbti pradėjo gegužės 16 dieną: čia veikė poliklinika, 40 lovų stacionaras ir medicininio išblaivinimo įstaiga. 1962 metais pastatytas naujas pastatas, kur dirbo administracija, I (vyrų) ir II (moterų) skyriai. Po metų atidarytas V (vyrų) skyrius.

1970 metais buvusio darželio patalpose atidaryti neurozių ir vaikų skyriai, tais pačiais metais pastatyta nauja poliklinika. 1978 metais pastatytas dar vienas pastatas, kur veiklą pradėjo dienos stacionaras ir darbo terapijos dirbtuvės. 

Tais pačiais metais taip pat atidarytas narkologijos skyrius, kuris po poros metų buvo praplėstas iki 60 lovų.

Gerokai išsiplėtęs skyrius 1986 metais buvo atskirtas nuo psichoneurologinio dispanserio ir tapo Klaipėdos narkologiniu dispanseriu. 1992 metais jam skirtos patalpos buvusioje Karo ligoninėje, Bokštų gatvėje.

Šiose patalpose, Bokštų gatvėje, 1995 metais atidarytas psichosomatinis skyrius, įkurtas gerontopsichiatrinis skyrius, o 1998 pradėjo veikti ambulatorinis-konsultacinis skyrius.

2000 metais Klaipėdos psichiatrijos ligoninė šventė 25 metų jubiliejų. Tuomet jos sudėtyje veikė 7 ligoninės skyriai su 275 lovomis, 60 vietų dienos stacionaras, 60 vietų Gamybinis reabilitacinis skyrius ir Ambulatorinis konsultacinis skyrius. Ligoninėje dirbo 257 darbuotojai: 18 gydytojų, 4 psichologai, logopedas ir 90 slaugos specialistų.

Padėkojo kūrusiems istoriją

„65 metai - gražus skaičius ir už šio skaičiaus slepiasi šimtai žmonių, kurie kūrė istoriją“, - taip savo pranešimą pradėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovė, Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė L. Šiaudvytytė.

Metus filialui vadovaujanti gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė iš Šilutės prisiminė, jog prieš 25 metus, pradėjus dirbti Pamario krašte, Klaipėdos psichiatrijos ligoninė ir jos gydytojai buvo kaip švyturys, autoritetai, į kuriuos norėjosi lygiuotis.

„Tikėkimės, kad po daugelio metų ateinanti karta taip kalbės apie mūsų darbus, apie mūsų dabar kuriamą istoriją“, - tikisi L. Šiaudvytytė, padėkojusi konferencijos dalyviams, tarp kurių buvo nemažai prisidėjusių ir kūrusių Psichiatrijos ligoninės istoriją.

Mažinamas lovų skaičius

Pasak L. Šiaudvytytės, stacionarinė pagalba išgyvena pokyčių laikotarpį, tad psichiatrijos ligoninė neišvengiamai turi transformuotis, nuolat mažinant lovų skaičių ir dėmesį sutelkiant į ambulatorinį gydymą. 

Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje 1960 metais buvo 40 lovų, o štai 1992 metais šis skaičius siekė jau 335. Po to lovų skaičius stacionare kasmet mažėjo. 2023 metais filiale buvo 138 lovos.

Sveikatos apsaugos ministerijos vizija, kad tokio pobūdžio gydymo įstaigose turėtų likti šiek tiek daugiau nei 1 600 lovų visoje Lietuvoje.

„Mažėjantis lovų skaičius nėra blogai, nes aktyvėja psichikos sveikatos centrų veikla, steigiami dienos stacionarai, gerėja ambulatorinių paslaugų prieinamumas. 

Lovų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo ir atsiradęs nauji vaistai, naujų gydymo metodų įdiegimas, sveikatos priežiūros struktūros pokyčiai. 

Būtų gražu, jei Klaipėdoje ateitų toks laikas, kai neliktų nė vienos lovos. Jei suremtume pečius, gal tai būtų ne tik graži vizija?“ - svarstė gydytoja, pripažinusi, jog pagal dabartines realijas ši vizija visgi labiau primena svajonę.

Psichiatrijos filialo vadovė pripažino, kad tam tikra lovų mažinimo riba privalo būti. Specialistus nerimą kelia Klaipėdos universiteto ligoninės planai uždaryti Švėkšnos psichiatrijos padalinį. 

„Mes sprogsime, nes pagal dabartinę struktūrą paslaugų poreikis būtų gerokai didesnis, nei galėtume aprėpti“, - situaciją įžvelgia L. Šiaudvytytė, atkreipusi dėmesį, jog nemažai problemų užsisuka jau pirminiame lygmenyje.

Sustiprino specialistų komandą

Psichiatrijos filialui tenka susidurti su nemažai iššūkių. Vienas svarbiausių, su kuriuo susiduria visos gydymo įstaigos, - specialistų trūkumas ir konkurencingumas.

„Pritraukti specialistus yra tikrai sudėtinga. Mano pirmieji vadovo metai Psichiatrijos filiale prilygo metų viliotiniui. Visos su psichikos sveikata susijusios gydymo įstaigos gavome paplyšusią paklodę, kurią kiekvienas tampome į savo pusę. 

Suprantame, kad specialistų skaičius yra ribotas, ir išlaikyti specialistą savo komandoje prilygsta iššūkiui“, - pripažino L. Šiaudvytytė.

Specialistų trūkumas slepia ir kitą problemą - profesinį perdegimą, kuris prišaukia tam tikras bėdas: blogėja paslaugų prieinamumas, pacientams prireikia pakartotinio gydymo, auga gydymo ligoninėje poreikis ir panašiai.

Nepaisant iššūkių, naujajai filialo vadovei per šiuos metus pavyko nuveikti didžiulį darbą: gerokai sustiprinti komandą ir prisikviesti nemažai puikių specialistų, degančių idėja ir noru veikti. Kai kurie jų prieš tai užsiėmė privačia praktika.

Gerina sąlygas ir paslaugas

Per vienerius metus nauja filialo vadovė nuveikė ir daugiau darbų: atlikta restruktūrizacija, pakeisti kai kurių skyrių pavadinimai, pagerinta infrastruktūra ir sąlygos skubios pagalbos priėmimo skyriuje, kad darbuotojai galėtų jaustis saugiau ir patogiau.

Per tris aukštus išsidėstęs Ūmios psichiatrijos skyrius taip pat pertvarkytas: kiekviename aukšte įkurta po atskirą skyrių, siekiant pagerinti paslaugų kokybę.

Planuojamas Dienos stacionaro remontas. Šis pastatas - vienintelis, likęs neremontuotas nuo sovietinių laikų. Planuose - ir daugiau pokyčių bei patalpų pertvarkų, kad jos taptų jaukesnės ir patrauklesnės pacientams. Džiugina teikiamų paslaugų pokyčiai dienos stacionare, kur veikia keturios grupės, taip pat pradėta teikti nauja psichoterapijos dienos stacionaro paslauga.

Psichiatrijos filiale planuojama atsisakyti atskirų vyrų ir moterų skyrių. Vadovė neslepia, jog mišrių skyrių sukūrimas prilygsta iššūkiui, tačiau tikimasi, jog tai pagerins bendrą atmosferą ligoninėje ir parodytas pasitikėjimas atsipirks.

Per pirmąjį šių metų pusmetį tikimasi pristatyti naują Klaipėdoje paslaugą - psichosocialinės reabilitacijos paslaugą stacionare, tikintis, jog vėliau šią veiklą perims pirminės psichinės sveikatos priežiūros centrai.

Ligoninė atstoja blaivyklą

Kalbėdama apie filialo kasdienybę L. Šiaudvytytė nemažai dėmesio skyrė problemoms, kurios kiša koja sklandesniam darbui ir geresniam paslaugų užtikrinimui.

Psichiatrijos stacionarui dažnai tenka atlikti ne tik savo tiesiogines pareigas, bet teikti ir išblaivinimo paslaugas. Tai esą „suvalgo“ nemažus resursus, sekina personalo pajėgas, o naudos neduoda - išsiblaivęs pacientas atsisako gydymo ir išeina namo. „Ši liūdna darbo dalis demoralizuoja visą medicinos personalą“, - apgailestavo vadovė.

Kaip ir daugelis kitų sričių specialistų, psichiatrai susiduria su biurokratiniais dalykais, kurie atima nemažai laiko nuo tiesioginio darbo su pacientais. Vadovė tai prilygino aukštos kvalifikacijos specialistų resursų švaistymui. 

Dėl administracinės naštos ir popierizmo prastėja informacijos perdavimas - dėl skirtingų gydymo įstaigų lygių informacija vėluoja. Tai atsiliepia pacientų gydymui: nesulaukus reikiamu laiku gydymo prastėja kokybė, prireikia pakartotinio gydymo ligoninėje.

Padėti - visos galimybės

Vardindama susikaupusias problemas L. Šiaudvytytė paaiškino: „Norisi garsiai kalbėti apie susikaupusias problemas, tikintis, kad garsiai kalbant kada nors ateis ir sprendimai.“

Pastebimas vaikų ir jaunimo psichikos problemų gausėjimas, jos tampa sudėtingesnės, tad labai auga šių paslaugų poreikis. Tai patvirtina ir nuolat pilnas Vaikų psichiatrijos skyrius.

„Didžiuojuosi šio skyriaus aktyvia veikla, dienos stacionaru, kur veikia dvi grupės ir padeda vaikams geriau adaptuotis bei greičiau grįžti į visavertį gyvenimą“, - pasakojo vadovė, pasidžiaugusi pokyčiais ir Psichiatrijos dienos stacionare, kur dviem suformuotoms grupėms teikiamos ambulatorinės psichoterapinės paslaugos.

„Šiandien turime viską, ką gali pasiūlyti psichiatrijos ligoninė. Norime padėti pacientui, kad jis galėtų sveikti ir grįžti į visuomenę“, -reziumavo Psichiatrijos filialo vadovė L. Šiaudvytytė.