Knarkimas net tik kenkia santykiams, bet yra susijęs ir su sveikatos problemomis
Kaip portalui manodaktaras.lt teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas otorinolaringologas dr. Svajūnas Balseris, apie trečdalis moterų teigia, kad kartais ar nuolatos miega atskirai vien dėl sutuoktinių/partnerių knarkimo.
Tai kelia nemažų iššūkių tarpusavio santykiams. Tačiau, anot gydytojo, tai ne tik socialinė (konfliktai, skyrybos), bet ir medicininė problema.
„Įsigilinus pasirodė, kad garsus knarkimas net tik destruktyviai veikia šeimyninį gyvenimą, bet ir tiesiogiai susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, kurias ignoruojant gali kilti rimtų komplikacijų", - sakė gydytojas otorinolaringologas dr. S.Balseris.
Kiek tai opi problema tiek pačiam žmogui, kuris knarkia, tiek jo artimiesiems?
Žmogus pradeda knarkti, kai jo viršutiniai kvėpavimo takai, tiksliau - plyšys už liežuvio, pernelyg susiaurėja ir įkvepiant ar iškvepiant per ryklę praeinantis oro srautas sukelia aplinkinių audinių vibraciją. Dėl to atsiranda pašalinis garsas, vadinamas knarkimu.
Stipriau atsipalaidavus viršutinių kvėpavimo takų audiniams ties minkštuoju gomuriu ar liežuvio šaknimi, įkvepiamo oro srovė gali ir išnykti. Tada atsiranda kvėpavimo pauzės miego metu - obstrukcinės miego apnėjos. Jei jos kartojasi dažnai, žmogus pabunda pavargęs ir nepailsėjęs, dienos metu jaučiasi mieguistas ir mažiau darbingas.
Be to, esant kvėpavimo sustojimams miego metu, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tokie pacientai dukart dažniau serga arterine hipertenzija, rizika patirti infarktą bei insultą padidėja iki trijų kartų.
Tiriant knarkimą, paaiškėjo, jog jis gali būti susijęs su sveikatos sutrikimais. Knarkimas yra tarsi aliarmas, kuris įspėja apie gresiantį sveikatai pavojų.
Klinicistai išskiria tris knarkimo laipsnius:
1. Kai žmogus knarkia retai - būdamas labai pavargęs ar prieš miegą išgėręs alkoholio, migdomųjų. Dažniausiai knarkimas prasideda gulint ant nugaros.
2. Kai žmogus knarkia visą naktį, nepriklausomai nuo jo kūno padėties.
3. Garsus knarkimas su kvėpavimo pauzėmis (apnėjos). Ypač pavojinga, kai knarkiama labai garsiai ir nustojama kvėpuoti.
Kaip ir kodėl knarkimas atsiranda?
Knarkimą galėtume apibūdinti kaip kvėpavimo garsą, kuris atsiranda žmogaus miego metu įkvėpimo fazėje ir kurio intensyvumas priklauso nuo įkvėpimo tūrio ir dažnio. Šis garsas atsiranda vibruojant ryklės gleivinei.
Miego metu atsipalaiduoja raumenys, ryklės spindis sumažėja, gleivinė sudrimba, kvėpuojant oras virpina ją, sukeldamas garsą. Toks reiškinys vadinamas Starlingo vožtuvu, kurį sudaro du kieti vamzdeliai, sujungti su minkštu vamzdeliu. Orą įkvepiame per kietą vamzdelį - nosį, toliau oras patenka į antrą kietą vamzdelį - gerklas ir trachėją. Ryklės gleivinė yra minkštas vamzdelis.
Atsipalaidavus raumenims miego metu, gleivinė pasidaro tarsi burės, kurias virpina praeinantis oras, sukeliantis garsą. Knarkimas yra viena iš skaitlingų anatominių ir fiziologinių anomalijų. Knarkimo garsai prasideda nuo antgerklio iki choanų.
Knarkimo procese dalyvauja 4 faktoriai, kurie, veikdami vienas kitą, gali sukelti miego apnėjas:
1. Sudribę, silpni ryklės raumenys su netinkamu tonusu.
2. Audiniai, sumažinantys ryklės spindį.
3. Padidintas minkštojo gomurio ir liežuvėlio ilgis.
4. Nosies obstrukcija.
Kokios problemos sveikatai iškyla knarkimo metu ir ar galimos komplikacijos?
Dažniausiai dėl knarkimo problemų ligoniai kreipiasi į gydytojus otorinolaringologus. Knarkimas - viena dažniausių problemų otorinolaringologijoje. Jei knarkimas netriukšmingas ir nėra susijęs su miego apnėjomis, jis nepavojingas sveikatai. Tačiau, jei jis garsus, susijęs su miego fragmentacija ir dažnomis apnėjomis, išsivysto obstrukcinis miego apnėjos sindromas. Tai rimta patologinė būsena.
Miego apnėja - tai visiškas kvėpavimo oro srovės nutrūkimas, matuojant jį nosies ir burnos lygyje, trunkantis apie 10 sekundžių. Vidutiniškai apnėja trunka 30- 40 sekundžių. Literatūroje yra aprašytos apnėjos, trunkančios net 3 minutes.
Jei miego metu apnėjų būna dešimt ar mažiau per valandą, pavojaus sveikatai nėra, tačiau, jei apnėjų skaičius pasiekia 30 ir daugiau per valandą, reikia rimtai susirūpinti.
Dažniausiai knarkimą sukelia:
* nepalanki ryklės audinių anatomija (didelės gomurinės tonzilės, ilgesnis minkštasis gomurys ir didesnė liežuvio šaknis),
* veido skeleto anomalijos,
* potrauminės deformacijos,
* makroglosija (neproporcingai didelis ar patologiškai platus liežuvis), antsvoris.
Esant nutukimu ir antsvoriui, viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimas atsiranda dėl riebalinio audinio susikaupimo kakle, tarpraumeniniuose tarpuose ir minkštajame gomuryje. Knarkimą progresuoti skatina ir netinkamas dienos ir miego režimas, kai kurios gretutinės ligos (hipotireozė, cukrinis diabetas), migdomieji vaistai, alkoholis.
Kur pirmiausia žmogus turėtų kreiptis?
Su knarkimo problemomis dažniausiai susiduria otorinolaringologai, tyrinėdami ligonius su įvairia viršutinių kvėpavimo takų patologija. Iškrypusi nosies pertvara, polipai, hipertrofuotos kriauklės ar tonzilės gali būti šių sutrikimų priežastimi.
Tačiau problema yra žymiai sudėtingesnė, sutrikimų diapazonas platesnis. Tai multidisciplininė problema. Geriausi diagnostikos ir gydymo rezultatai pasiekiami bendradarbiaujant otorinolaringologams su pulmonologais ir miego fiziologais. Tokie ligoniai turėtų būti detaliai ištirti ir gydomi.
Ligonius tirti rekomenduojame pagal šią schemą:
1. Anamnezė (išsiaiškinti su partneriu simptomus, paciento įpročius).
2. Bendros organizmo būklės ištyrimas (amžius, lytis, konstitucija, kaklo struktūra, širdies-kraujagyslių būklė).
3. LOR organų videoendovizualizacinis tyrimas (nustatyti LOR organų pakenkimo lokalizaciją, kuri galėtų daryti įtakos knarkimo procesui).
4. Miego įvertinimas (polisomnografija). Įvertinama miego architektūra, jo laipsniai, fragmentacija.
Polisomnografija atliekama specialioje miego laboratorijoje, tačiau paskutiniai technologijos pasiekimai leidžia šį tyrimą atlikti ir ligoninėje ar paciento namuose. Vienas svarbiausių polisomnografijos tyrimų yra elektroencefalografija, miego charakteristika.
Kokie yra gydymo ar savipagalbos būdai knarkiančiam žmogui? Ar apskritai knarkimas išgydomas?
Nemaža dalis žmonių galvoja, kad knarkimas - sutrikimas, kurio neįmanoma išgydyti ir net nesivargina ieškorti specialistų pagalbos. Tačiau gydymo metodų yra įvairių ir efektyvių, kuriami medicininiai prietaisai, padedantys kovoti su šia problema, o kai kada pakanka pakeisti savo įpročius ir gyvenimo būdą.
Knarkimas bei obstrukcinis miego apnėjos sindromas gali būti gydomi konservatyviai arba chirurginiu būdu.
Daugelis knarkiančių pacientų turi viršsvorio problemų. Pastebėta, kad svorio sumažinimas teigiamai veikia šį procesą: sumažėja knarkimas, retėja kvėpavimo sustojimai miego metu. Sukurta daug įvairių mechaninių prietaisų, mažinančių knarkimą. Tai įvairūs nosies indėklai, kaukės, oraliniai įtaisai. Jei rezultatas būna nepakankamas, taikomas chirurginis gydymas.
Kadangi knarkimą gali sukelti įvairūs viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimai, reikia nustatyti, kuris viršutinių kvėpavimo takų segmentas yra pakenktas: nosis, liežuvėlis, minkštasis gomurys, nosiaryklė, tonzilės, ryklė ar hipofarinksas. Todėl kruopštus paciento ištyrimas ir atranka yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo rezultatą bei operacijos sėkmę. Kartais būna pakenktas tik vienas segmentas, kartais keli, todėl nėra vienos operacijos, kuri tiktų visiems pacientams.
Kai kuriems pacientams pakanka paprastų, dar vadinamų „mažai invazyvių" operacijų, po kurių jau kitą dieną galima užsiimti įprastine veikla. Pažengusios ligos atveju atliekamos uvulopalatofaringoplastikos, uvulopalatoplastikos, kitos rekonstrukcinės operacijos, kurių metu šalinant perteklinius bei pakitusius ryklės audinius, atveriami viršutiniai kvėpavimo takai, pilnai išsaugant minkštojo gomurio anatomiją ir funkciją.
Išsiaiškinus pacientų skundus, ligos anamnezę, atlikus išsamius diagnostinius tyrimus, tinkamai parinkus operacijos metodą - knarkimo pavyksta atsikratyti iki 80 proc. pacientų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą