Kodėl jūs nuolat jaučiatės pavargę: ekspertai nurodė aštuonias neakivaizdžias priežastis

Nuolatinis nuovargis dažnai gali signalizuoti apie paslėptas organizmo problemas, pavyzdžiui, maistinių medžiagų trūkumą ar nenustatytas ligas. Tokios situacijos nėra retas reiškinys, o gana dažnas. Apie tai rašo Express.

Leidinys pateikia aštuonias priežastis, kodėl žmogus gali nuolat jausti nuovargį.

1. Cholino trūkumas

Mitybos specialistas Robas Gobsonas pažymi, kad cholinas yra maistinė medžiaga, kuri yra gyvybiškai svarbi smegenų sveikatai, nuotaikai, energijos lygiui ir kepenų veiklai. Organizmas jo gamina nedaug, todėl mes turime gauti cholino su maistu.

Pasak jo, turtingiausi šios medžiagos šaltiniai yra kiaušiniai ir mėsa, todėl rizikos grupėje lieka veganai ir vegetarai.

Tačiau, kaip pažymėjo dietologas, cholino galima gauti ir iš augalinio maisto: brokolių, pupelių, žemės riešutų ir grybų, nors ir mažesniais kiekiais.

Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, specialistas rekomenduoja peržiūrėti savo mitybą ir įvertinti, ar joje yra šios medžiagos.

2. Saulės šviesos trūkumas

Vitaminas D, gaunamas iš saulės, aprūpina energija visas kūno ląsteles. Jo trūkumas yra dažna chroniško nuovargio priežastis.

Kadangi žiemą saulės nepakanka jo gamybai, Nacionalinė sveikatos tarnyba rekomenduoja vartoti kasdienį papildą (10 μg). Vasarą pakanka 15–20 minučių saulėje be apsauginio kremo.

3. Skydliaukės problemos

Skydliaukės problemos gali sukelti nuolatinį nuovargį, svorio padidėjimą ir blogą nuotaiką. Tai ypač pasakytina tais atvejais, kai skydliaukė dirba nepakankamai aktyviai, t. y. kai sergate hipotireoze.

Gydytojai aiškina, kad dėl skydliaukės hormonų trūkumo žmogaus medžiagų apykaita sulėtėja. Būtent dėl to galite jausti nuovargį ir galvos svaigimą. 

Jei šie simptomai nebus gydomi, laikui bėgant jie gali pablogėti.

Šią problemą galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą, kurį paskirs jūsų šeimos gydytojas.

4. Per didelis kofeino turinčio kavos vartojimas

Nors kofeino turinti kava padeda pabusti ryte ir pagerina sportinius rezultatus, jos per didelis vartojimas gali turėti priešingą poveikį. Tyrimai rodo, kad kofeinas gali apsunkinti antinksčius, o tai savo ruožtu sukelia dar didesnį išsekimą.

Ekspertai įspėja, kad egzistuoja tam tikras „lūžio taškas“. Jei esate ypač jautrus kofeinui (maždaug kas penktas žmogus), jo didelis kiekis gali sukelti nervingumą, nerimą ar miego sutrikimus. Tai sukuria užburtą nuovargio ratą, nes miego trūkumas dar labiau išsekina organizmą. Be to, kofeinas gali padidinti streso hormono – kortizolio – lygį.

Protinga paros norma yra apie 400 mg, o tai maždaug prilygsta keturioms puodeliams tirpios kavos arba vienam ar dviem stipriems puodeliams arbatos, įsigytiems parduotuvėje.

5. Ilgalaikis vaistų vartojimas

Vaistai, nors ir gelbsti gyvybę, gali turėti įtakos mūsų organizmui ne tik dėl pagrindinio poveikio, bet ir dėl šalutinių poveikių, apie kuriuos pacientai dažnai net neįtaria. Gydytojai aiškina, kad vaistai gali išsekinti naudingų medžiagų atsargas organizme.

„Maistinių medžiagų išeikvojimas retai minimas kaip šalutinis poveikis, ir sunku nustatyti ryšį, nes tai gali vykti lėtai, laikui bėgant“, – pažymi medikai.

Farmacininkai taip pat pažymi, kad vaistų sąveika su maistinėmis medžiagomis dažnai ignoruojama. Nors dozavimas ir šalutinis poveikis yra kontroliuojami, ilgalaikis poveikis vitaminų ir mineralų kiekiui retai aptariamas.

Pavyzdžiui, laikui bėgant gali atsirasti vitamino B12, magnio ir kitų svarbių elementų trūkumas, o tai neigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą.

6. Anemija

Žemas geležies kiekis organizme gali sukelti anemiją, dėl kurios sumažėja deguonies pernašos efektyvumas, todėl jaučiate nuolatinį nuovargį.

Airijos gydytojo Gareto Pattersono teigimu, ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės, taip pat moterys, kurios kas mėnesį praranda geležį su krauju menstruacijų metu.

Norėdamas patikrinti geležies kiekį, gydytojas gali paskirti įprastą kraujo tyrimą.

7. Alergija

Net įprasta alergija, pavyzdžiui, šienligė (sezoninis alerginis rinitas – Red.), gali būti nuolatinio nuovargio priežastis. „Internal Medicine Archives“ paskelbtas tyrimas patvirtina, kad kuo stipresni alergijos simptomai, tuo blogiau miegate. Šienligė apsunkina imuninę sistemą, o tai gali sukelti lėtinį uždegimą ir, kaip pasekmė, nuovargį.

Be vaistų, yra keletas paprastų būdų, kurie padės palengvinti simptomus ir pagerinti savijautą:

nešiokite akinius nuo saulės, kad sumažintumėte žiedadulkių patekimą į akis;

grįžę namo, nusiprauskite ir persirenkite, kad nuplautumėte žiedadulkes;

dieną uždarykite miegamojo langus;

nedžiovinkite drabužių lauke, ypač dienomis, kai žiedadulkių kiekis yra didelis.

8. Organizmo dehidratacija

Net nedidelis skysčių trūkumas gali sukelti nuovargį ir galvos svaigimą.

Pasak dietologo Filo Birdo, dehidratacija veikia kraujo pritekėjimą į smegenis ir raumenis, o tai savo ruožtu daro įtaką energijos lygiui ir koncentracijai.

Jei daug prakaitaujate dėl fizinio krūvio ar karščio, pabandykite į vandenį įpilti natūralių elektrolitų. Tai padės atkurti su prakaitu prarastus mineralus, pvz., natrį, kalį ir magnį, bei palaikyti vandens balansą organizme.

Mitybos specialistas pataria kasdien išgerti nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens, o jei aktyviai sportuojate arba lauke karšta – dar daugiau. Normalaus hidratacijos lygio rodiklis – šviesiai geltonos spalvos šlapimas ir dažnas tualeto lankymas (kas 2–4 valandas).