Kovidinė situacija įtempta, testavimas kelia daugybę klausimų (10)

Kol kas nematyti, kad grėsmingas žmonių, susergančių COVID-19 liga, skaičiaus didėjimas liautųsi. Lietuva šiuo atžvilgiu vis dar pirmauja Europoje, o Klaipėda yra antroje vietoje po Joniškio rajono. Klaipėdos rajono sergamumo rodiklio kreivė kyla į viršų 45 laipsnių kampu. Kodėl taip yra? Ar uostamiestyje jau išspręsta testavimo problema? Kas kontroliuoja registravimosi testuotis procesą? Ar sąžiningieji kaip visada lieka už borto? Tokius uostamiesčio gyventojams rūpimus klausimus uždavėme vietiniams ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams.

Paklausta, kokios to, kad Klaipėda yra antroje vietoje pagal sergamumą Lietuvoje, priežastys, VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė atsakė: "Mūsų gana prasti skiepijimosi rezultatai. Yra šiek tiek ir centrinės Lietuvos valdžios kaltės. Iš pat pradžių, kai Klaipėdoje dar buvo daug norinčiųjų skiepytis, mes gavome mažai vakcinų. Visą laiką vakcinų, skirtų 100 gyventojų, skaičius pas mus buvo vos ne mažiausias Lietuvoje.

Paskui keitėsi situacija, tie žmonės, kurie gal ir labai norėjo skiepytis, prisiklausė pasakų, skleidžiamų erezijų ir nesivakcinavo. Be to, toks lietuvių charakteris. Jie nori daryti viską priešingai, su visai ginčytis, galvoja, kad yra gudriausi ir visus gali pergudrauti, net virusą. Juk niekas nebesilaiko atstumų, kiekvienas galvoja, kad jį ta bėda apeis."

„Situacija labai rimta. Nors dominuoja kovido problemos, bet lapkritį ar gruodį dar prisidės ir gripas. Nei mes, nei kiti medikai, nei šeimos gydytojai vieni nepakovosime, jeigu nepadėsime vieni kitiems, jeigu žmonės ir toliau ignoruos visus reikalavimus. Nemaža įtampa ir mūsų regiono gydymo įstaigose, nes daug sergančiųjų yra reanimacijoje, mažėja lovų skaičius“, - sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.

Pasak jo, nors medikai informuoja, kad jeigu žmogus pajaučia peršalimo ligos požymius, turi neiti į darbą, matuotis temperatūra ir t. t., kažkodėl į tai nekreipiama dėmesio. Užtat dabar stebimės tokiu susirgusiųjų skaičiumi.

Kas kontroliuoja sukčiaujančius?

Viena klaipėdietė, pajutusi nestiprius peršalimo simptomus, kadangi darbovietėje jau du žmonės susirgo COVID-19, karštojoje linijoje 1808.lt registravosi testavimui. Jis jai buvo paskirtas po savaitės. Moteris mano, kad gali būti tokių žmonių, kurie, norėdami greičiau pasidaryti testą, registruodamiesi gali nurodyti ne simptomus, kuriuos jaučia iš tikrųjų, o vos ne visus: ir aukštą temperatūrą, ir kt. Jai kilo klausimas, ar kas nors tai patikrina, nes atvažiavus testuotis niekas nieko neklausia.

Be to, jai rūpi, ar tas, kuris registruojasi ir nurodo simptomus, gali netyčia apsimeluoti, nes per savaitę gali nebeturėti temperatūros ir kt.

Kitas ją dominantis klausimas - ar tada, kai nepasiskiepiję asmenys turės patys mokėti už testavimą, negalės sukčiauti, t. y. registruotis kaip turintieji simptomų karštąja linija ir darytis testus nemokamai.

Kita uostamiesčio gyventoja nori žinoti, ar iš tikrųjų, jeigu, sakykime, vyras susirgo COVID-19, žmonai ne tik nereikia testuotis, izoliuotis, bet ji gali eiti į darbą, kadangi jie abu yra visiškai paskiepyti.

NVSC testavimo eilių nereguliuoja

NVSC Klaipėdos departamento direktorius R. Grigaliūnas sutiko, kad situacijų būna visokių, kad žmonės, norėdami greičiau testuotis, apgaudinėja. Jis atkreipė dėmesį ir į kitą problemą. Pasitaiko ir tokių piliečių, kurie registruojasi, be reikalo ilgina eiles, o nurodytu laiku neatvyksta.

"Kiek man žinoma, tokių žmonių skaičiai nemaži, ir tai tikrai labai blogas dalykas. Mes vertiname, kas nurodyta anketoje, tiksliname. Būna, koks nors žmogus sutirština spalvas.

Galimas daiktas prieš sąžiningąjį žmogų užlenda kelios dešimtys gudresnių, bet testavimo eilių mes nereguliuojame, tai ne mūsų, o karštosios linijos kompetencija.

Mes esame tokie patys 1808.lt vykdomų funkcijų naudotojai. Tarkime, įmonėje yra protrūkis ir reikia ištirti mažą ar didelę riziką turinčius asmenis siekiant stabdyti viruso plitimą. Tada mes naudojamės ta pačia sistema, gauname vadinamąją eilutę ir registruojame. Jeigu būna 20-30 ar dar daugiau žmonių, tada kreipiamės į Savivaldybę, kad mobilusis punktas duotų savo darbuotojų, kurie atvyktų į įmonę ir vietoje paimtų jos darbuotojų tepinėlius. Nes jeigu jie pradėtų važinėti po vieną testuotis, procesas gali užtrukti labai ilgai. Bet važiuojama į vietą tik tada, kai yra kelios dešimtys darbuotojų„, - “Vakarų ekspresui" aiškino R. Grigaliūnas.

Turintiems simptomų eilių nėra

„Tie kurie serga, kurie turi simptomų, per šeimos gydytojus yra registruojami tai pačiai arba kitai dienai. Mūsų poliklinika padarė atskirą registraciją. Visi šeimos gydytojai gali registruoti telefonu internetiniu adresu. Simptominiai užregistruojami iš karto, jiems jokių eilių nėra“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja L. Venckienė.

Jos teigimu, per 1808.lt registruojasi tik tie, kuriems to reikia planinėms operacijoms, kurie vyksta į užsienį arba grįžta iš jo.

„Mes mobiliajame punkte per dieną testuojame apie 1 300 žmonių. Tačiau tarp jų yra dalis profilaktinių, kurie testuojasi greitiesiems antigenų testams dėl darbo, ne vien tik tie, kuriems reikia PGR testų. Iš pastarųjų tie, kurie turi simptomų, registruojami per šeimos gydytojus, per tą žaliąjį koridorių. O tiems, kurie registruojasi dėl PGR 1808.lt, tenka palaukti kelias dienas eilutėje. Šiandien (penktadienį, spalio 8 d. - aut. past.) pastebėjome, kad Klaipėdoje eilių beveik nebėra. Padidinę testavimo vietų skaičių iki keturių, mes jau patenkiname poreikius. Pavyzdžiui, rytdienai profilaktiniam patikrinimui yra daugiau kaip 70, o PGR testams - apie 100 laisvų vietų“, - sakė L. Venckienė.

Nemato prasmės sukčiauti

Paklausta, ar yra galimybė sukčiauti registruojantis testams, L. Venckienė atsakė: „Nematau prasmės sukčiauti, bet mes nežinome, ar tarp to tūkstančio žmonių per dieną yra ką nors pamelavusių ar ne? Mes to netikriname.“

Pasiteiravus, ar negalės sukčiauti tie, kurie turės patys mokėti už testavimą, registruotis per šeimos gydytojus norėdami testuotis nemokamai, L. Venckienė atsakė: „Ne, nes ten yra greitieji antigenų testai, kuriems neregistruojama per šeimos gydytojus. Kiek man žinoma, rengiama teisės aktų bazė, kad tie, kurie privalės profilaktiškai testuotis, turės pateikti atsakymą, iš kur yra. Ir dabar pas mus yra atskirtas galimybių pasas, profilaktiškai pasitestavęs jo negali gauti. Manau, panašiai bus atskirti ir mokami testai.“

R. Grigaliūno manymu, jeigu Vyriausybė nuspręs, kad testavimas tiems, kurie nesiskiepija, bus mokamas, turės būti daromos tam tikros korekcijos ir galimo sukčiavimo klausimas bus išspręstas. Priešingu atveju, pasak jo, gali „užlūžti“ karštoji linija ir negalės registruotis tie žmonės, kurie iš tikrųjų jaučia simptomus.

BE EILĖS. Klaipėdiečiai, jaučiantys simptomus, registruojami pasidaryti PGR testus per šeimos gydytojus be eilės. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

BE EILĖS. Klaipėdiečiai, jaučiantys simptomus, registruojami pasidaryti PGR testus per šeimos gydytojus be eilės. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Turintys simptomų eina į darbą

NVSC Klaipėdos departamento vadovo teigimu, jeigu susirgo vienas iš sutuoktinių, kitas turi elgtis pagal bendras rekomendacijas kontaktus turėjusiems asmenims. Būtina išsiaiškinti kontaktinius asmenis šeimoje, darbovietėje. Jeigu jie buvo vakcinuoti ar persirgę, turi stebėti savo savijautą: matuotis temperatūrą ir t. t. Rekomenduotina trečią dieną po turėto kontakto pasidaryti PGR tyrimą arba antigenų testą. „To nereikia daryti mažiau nei prieš 90 dienų persirgusiems asmenims“, - sakė departamento direktorius.

Paklaustas, kodėl Lietuvoje tokia rimta situacija, R. Grigaliūnas sakė, kad viena iš priežasčių yra tai, kad kai kurie žmonės neteisingai suprato galimybių paso naudojimą. Jie įsivaizduoja, kad jeigu turi galimybių pasą, tai jiems viskas galima. "Tikrai ne viskas galima.

Turintis galimybių pasą žmogus gali būti viruso nešiotojas. Nesvarbu, kad jis turi dokumentą, yra pasiskiepijęs ar persirgęs, jis gali virusą perduoti kitam.

Manau, žmonės žinutę neteisingai suprato ir atsipalaidavo. Ir turint tą dokumentą reikia laikytis ir atstumų, ir kaukes dėvėti. Dabar uždarose patalpose kaukes dėvėti privaloma visiems. Suprantu, visuomenė pavargo, bet reikia saugoti ir savo, ir kitų sveikatą.

Mes turime užfiksavę atvejų, kai žmonės, jaučiantys simptomus, eina į darbą. Motyvas: nėra kam jų pakeisti. Žinoma, darbdaviams svarbu pelnas, bet ne visi pagalvoja, kad žmonės iškris ir visai negalės dirbti", - teigė R. Grigaliūnas.

Deltos simptomai ne tokie aiškūs

Pasak R. Grigaliūno, pernai ir šiemet pavasarį, kai dar mūsų šalyje nebuvo paplitusi koronaviruso delta atmaina, vienas iš pagrindinių požymių buvo uoslės, skonio praradimas, kiti simptomai buvo aiškesni, pavyzdžiui, aukšta temperatūra, todėl žmonės labiau susimąstydavo. O deltos atveju temperatūros gali ir nebūti arba būna tik kelios dalys, tik sloga ir požymiai, labai panašūs į peršalimo simptomus.

Užsikrėtimo atžvilgiu yra pavojingi besimptomiai atvejai. Žmogus nieko nejaučia, bet platina virusą 3-4 dienas. Pasak R. Grigaliūno, neskiepytas žmogus greičiau suserga, nes deltos atmaina yra gerokai agresyvesnė ir aktyvesnė, greičiau dauginasi organizme. Anksčiau reikėdavo 7-8 dienų, o dabar užtenka 3-4 dienų, kad žmogus pajustų požymius.

„Skiepytis reikia. Rudenį prasideda ir kitos ligos. Mokyklose jau turime kelis vėjaraupių atvejus. Ir gripas, ko gero, ne už kalnų. Kol kas dar jo atvejų beveik nefiksuojama. Dabar, be kovido, dominuoja ūmūs viršutinių kvėpavimo takų susirgimai. Dalis jų, kaip vėliau paaiškėja, būna kovido atvejai. Prasidės ir kitos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos. Kovidas aktualus, bet gali būti ir kitų bėdų. Šiuo metu aiškinamasi, koks bus poreikis gripo vakcinų, kurios turėtų atkeliauti spalio pabaigoje, lapkritį“, - tikina R. Grigaliūnas.

DAUGIAU. Skyrus daugiau autobusų testavimui dėl kovido, norinčiųjų testuotis eilės gerokai apmažėjo. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

DAUGIAU. Skyrus daugiau autobusų testavimui dėl kovido, norinčiųjų testuotis eilės gerokai apmažėjo. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kodėl situacija labai rimta

Pagal per dvi savaites susirgusiųjų skaičių 100 tūkst. žmonių Klaipėda praėjusį penktadienį dar tebebuvo tarp pirmaujančiųjų šalyje. Ji antroje vietoje po Joniškio rajono, trečioje vietoje Telšių rajonas, paskui Klaipėdos rajonas, Šiaulių miestas ir t. t.

Rugsėjo 20-26 d., 38-osios savaitės duomenimis, Lietuva buvo pirmaujanti šiuo atžvilgiu Europos Sąjungoje. Tą savaitę jos rodikliai buvo 645 susirgusieji 100 tūkst. gyventojų, 627 buvo Slovėnijoje, Estijoje.

Praėjusį ketvirtadienį, rugsėjo 7 d., Klaipėdos mieste užfiksuoti 287 nauji COVID-19 ligos atvejai. Visus tuos atvejus turi ištirti septyni NVSC Klaipėdos departamento darbuotojai.

Jie turi visiems skambinti, aiškintis, kas su kuo kontaktavo, pranešti, kad turi izoliuotis, ir t. t. Jiems tai tikras košmaras. R. Grigaliūnas klausiamas neneigė, kad tai padaryti ne visada jie būna pajėgūs. Akivaizdus žmogiškųjų resursų trūkumas.

"Viena iš priežasčių - Klaipėdoje skiepijimosi rodiklis buvo vienas iš prastesnių. Šiuo metu žmonių imunizacija uostamiestyje yra apie 62 proc., t. y. tiek žmonių vakcinavosi ar persirgo. Bet skaičiai ir toliau didėja visoje Lietuvoje. Mus vejasi Vilnius ir kiti miestai.

Kitas dalykas - žmonių požiūris, taisyklių ir reikalavimų ignoravimas, pavyzdžiui, ėjimas į darbą bet kokia kaina, nepaisant to, serga ar ne. Beje, pasitaiko darbdavių, kurie verčia darbuotojus eiti į darbą. Gauname ir tokių signalų. Turime uždarą grandinę: darbovietė - ugdymo įstaiga - šeima.

Dar vienas dalykas - žmonės grįžo dirbti į uždaras patalpas, kurios nėra pakankamai vėdinamos. Šiuo metu uostamiestyje protrūkiai yra 21 ugdymo įstaigoje. Dominuoja mokyklos, kuriose yra po 2-4 atvejus. Suaugusieji gal ir gali laikytis saugaus atstumo, o vaikai yra vaikai. Visa laimė, kad vyksta aktyvus testavimas, priešingu atveju situacija būtų dar baisesnė. Per užpraėjusią savaitę testavimosi rodiklis Klaipėdoje išaugo 50 proc.", - didelio sergamumo priežastis uostamiestyje vardijo NVSC Klaipėdos departamento vadovas.

Patariama vengti nereikalingų kontaktų

Eilinį kartą priminsime, kad, nepaisant to, turime galimybių pasą ar ne, šiuo metu labai svarbu dėvėti nosies ir burnos apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo. Medikai pataria vengti nereikalingų kontaktų: susibūrimų, vakarėlių, pasisėdėjimų. Jeigu įmanoma, įstaigose turi būti taikomas nuotolinis darbas. Ryte atėjus į darbą reikia 10-15 minučių atidaryti visus langus, padaryti skersvėjį patiems kur nors išėjus. Ir dieną patalpas vėdinti po 10-15 minučių. Jeigu įmanoma, daryti vadinamąjį kamino skersvėjį. „Patalpose virusas ir aerozolis išsilaiko iki kelių valandų“, - tikina Klaipėdos departamento vadovas.

R. Grigaliūno teigimu, labai svarbu, kad žmonės, jaučiantys bet kokius peršalimo simptomus, neitų į darbą, o kreiptųsi į šeimos gydytojus.

Paklaustas, kokios prognozės, kiek laiko dar daugės iš naujo užsikrečiančiųjų, NVSC Klaipėdos departamento direktorius atsakė: „Negaliu nieko prognozuoti. Vienas duomenų mokslininkas, dėliojantis matematinius modelius, aiškina, kad kilimas bus dar kelias savaites. Klaipėdos rajono sergamumo rodiklio kreivė nuo pirmų rugsėjo dienų kyla į viršų 45 laipsnių kampu.“

Bus daugiau. Kituose „Vakarų ekspreso“ numeriuose pateiksime Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų atsakymus į dienraščio klausimus.

Raktažodžiai
Vel tas pusprotis elfas islindo is po kelmuko.Tur but 3 brudeli isidure,bus linksma.
ŽMOGUS , 2021-10-13 11:45
tamstele ir anksciau pagal komentarus buvo matyti kad proteliu nepasizymi. o dabar matyt po 2 ar jau 3 doziu tai jau visai kuku
to elfas, 2021-10-13 09:36
Nesąmonės po 5 dienų jau būsi pasveikęs nuo civilizacijos, kol sulauksi testo, reiškiasi covid dvigubai daugiau Klaipėdoje.
Taigi, 2021-10-13 08:36
Sidebar placeholder