Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, į mažylių mitybą maždaug nuo 6 mėnesio po truputį reikėtų įtraukti skirtingas daržoves, vėliau duoti paragauti įvairių vaisių, kruopų.
Augančiam organizmui svarbiausia švieži ir ekologiški produktai, todėl sveikatai palankios mitybos ekspertė dalijasi patarimais, koks maistas turėtų būti skanaujamas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais ir į ką dėmesį turėtų atkreipti tėvai.
Pasak „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovės Eglės Krasauskienės, ryškiausia tendencija – populiarėjantis ekologiškas kūdikių ir vaikų maistas.
Augančiam organizmui svarbūs švieži ir ekologiški produktai
Anot sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, sulaukus 6 mėnesių kūdikių mitybos racionas turėtų būti sudarytas ne tik iš mamos pieno, bet po truputį pildomas ir pirmosiomis daržovių košelėmis bei tyrelėmis.
Kadangi tai pirmasis vaiko ragaujamas „suaugusiųjų“ maistas, jį patariama gaminti iš vienos rūšies, natūralių ir ekologiškų daržovių.
„Kūdikiams gaminant pirmąjį maistą namuose, nereikėtų persistengti su košelės kiekiais. Vaikas pradeda ragauti maistą nuo vieno arbatinio šaukštelio per dieną, todėl jo suvartojami kiekiai nėra dideli.
Pradėjus primaitinimą daržovių košelėmis, nereikia siekti, kad kūdikis suvalgytų visą porciją. Šildyti košės kitam valgymui taip pat nepatariama. Augančiam mažyliui svarbiausia užtikrinti kuo šviežesnį ir įvairesnį maitinimą“, – teigia dr. E. Gavelienė.
Tarp rečiausiai alergijas sukeliančių daržovių – bulvės
Primaitinimą mitybos ekspertė rekomenduoja pradėti nuo bulvių: „Tai – puikus, gerai įsisavinamas energijos šaltinis. Bulvėse gausu šarminančių organizmą mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, kalcio, geležies ir kitų mineralų.
Taip pat gausu vitamino C, o jo kūdikiams iki vienerių metų kasdien reikia apie 25 mg. Vėliau į mitybą galima įtraukti ir kitų rūšių daržovių košeles, kas savaitę kūdikiui duoti ragauti vis naujų skonių.
Tai padės ne tik užtikrinti raciono įvairovę, bet ir leis įsivertinti galimas alergines reakcijas bei greičiau jas pastebėti.
Daržovės, kurios rečiausiai sukelia alergijas, yra bulvės, moliūgai, brokoliai, agurkai, aguročiai, cukinijos, žiediniai kopūstai, todėl jos puikiai tinkamos pirmiesiems primaitinimams.“
Gydytoja dietologė priduria, kad supažindinus mažylį su daržovių skoniais atskirai, toliau jas galima maišyti tarpusavyje. Vis dėlto, pirmenybė turėtų būti teikiama ekologiškai augintoms daržovėms, o renkantis jau paruoštas tyreles svarbu atidžiai išnagrinėti jų sudėtį.
„Ekologiškų daržovių pasirinkimas sumažina tikimybę su maistu gauti įvairių ne maistinių medžiagų, nepalankiai veikiančių vaiko sveikatą, pavyzdžiui, pesticidų, herbicidų, augimo stimuliantų bei panašių medžiagų.
Pramoniniu būdu gaminamų vaikų, ypatingai kūdikių, tyrelių sudėtyse taip pat reikėtų ieškoti ekologiškų žaliavų“, – perspėja gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.
Be to, iki pirmųjų gyvenimo metų kūdikis turėtų būti supažindintas ne tik su skirtingų daržovių skoniais, bet ir įvairiais vaisiais, kruopomis. Augant vaikui rekomenduojama pradėti duoti ir žuvies, kai kurių rūšių mėsos produktų, kiaušinių.
Ekologiško kūdikių maisto pardavimai auga kasmet
„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė atskleidžia, kad tarp prekybos tinklo ekologiškų prekių asortimento kūdikių maistas yra absoliutus pardavimų lyderis – per pastaruosius trejus metus jo apimtys išaugo 6 proc., o dabar „eko“ ar „bio“ sertifikatu gali pasigirti kas antras parduodamas kūdikių maisto produktas.
Palaipsniui ekologiškų produktų pardavimo rodikliai auga ir daržovių kategorijoje, siekiančioje maždaug 5 proc., taip pat fasuotų ekologiškų sertifikuotų konservų stiklainiuose, kurių pardavimų rodiklis šiemet siekia 13 proc.
„Ekologiško kūdikių maisto pardavimo rodiklius lemia nuolat augantis vartotojų supratimas apie biologiškai pagamintų ir užaugintų, aplinkai nekenksmingų produktų privalumus, taip pat noras kūdikiams duoti tik pačius kokybiškiausius produktus.
Ekologiško kūdikių maisto gamyba yra viena iš sparčiausiai augančių pramonės šakų pasaulyje, kurią atspindi ir paklausa: reaguodami į augantį pirkėjų susidomėjimą, plečiame atitinkamų produktų asortimentą“, – sako E. Krasauskienė.
Ekologiškumo tendencija atsispindi kone visose kategorijose
Pasak E. Krasauskienės, šiuo metu ekologiškai sertifikuotų produktų pardavimas sudaro apie 2 proc. visos „Rimi“ pardavimų apimties, o per pastaruosius trejus metus šis skaičius nesikeičia:
„Didžiąją dalį ekologiškų produktų „Rimi Lietuva“ sudaro kūdikių maisto produktų segmentas – 43 proc., jogurto gaminiai – 22 proc., uogienės, marmeladai, vaisių tyrės, medus ir konditerijos gaminiai – 10 proc., veganiški produktai – 9 proc., kopūstai, grybai – 8 proc.“
Liepos mėnesį „Rimi“ skatina pirkėjus atkreipti ypatingą dėmesį į ekologiškus ir „bio“ produktus, vykdydama specialią aplinkosaugos kampaniją ir primindama tvarių pasirinkimų svarbą kuriant geresnį rytojų:
„Tvarumo ženklai ir sertifikatai ant maisto bei ne maisto pakuočių patvirtina, kad šios prekės buvo auginamos, gaminamos ir pristatomos socialiai atsakingai per visą jų gyvavimo ciklą, rūpinantis aplinka, žmonių ir gyvūnų gerove.
Be to, rinkdamiesi „bio“ produktus ar turinčius „Rainforest Alliance“, „Fair Trade“, „MSC/ASC“, perdirbamų pakuočių ar tvariai pagaminto palmių aliejaus turinčius sertifikatus, kiekvienas gali jaustis įsitikinęs, kad vartoja švarų maistą, išaugintą be pesticidų ir genetiškai modifikuotų ingredientų.“
„Nielsen“ atlikta apklausa* parodė, jog šiemet, kaip ir pernai, 32 proc. Lietuvos gyventojų daug galvoja apie savo pasirinkimą ir perka aplinkai nekenksmingus produktus.
Dar 22 proc. respondentų teigė, kad domisi ekologija ir dažniausiai tikrina, ar produktas yra ekologiškas nei natūralūs, o beveik pusė respondentų, arba 43 proc., pirkdami maistą stengiasi rinktis Lietuvoje pagamintus produktus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą