Kuo pavojingas aukšto kraujospūdžio ir „blogojo“ cholesterolio duetas

Daugiausia Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) – 2020 m. jos tapo beveik 53 proc. mirčių priežastimi, rodo Lietuvos higienos instituto duomenys. Medikų teigimu, pagrindinė priežastis – epidemijos lygį siekiantis šias ligas lemiančių rizikos veiksnių paplitimas.

Kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje serga 30,85 proc. vidutinio amžiaus gyventojų. Jos kasmet nusineša daugiausia gyvybių. Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai nuo jų mirė 22,9 tūkst. žmonių – kiek daugiau nei pusė visų mirusiųjų.

Pasak gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, esminiai ŠKL rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, ir dislipidemija – didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis.

Archyvų nuotr.

Egidija Rinkūnienė © Organizatoriai

„Didelės ŠKL rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad padidėjęs cholesterolis nustatomas 9 iš 10 vidutinio, 45–65 m., amžiaus šalies gyventojų ir tai yra epidemijos lygis, o arterinė hipertenzija – daugiau nei 5 iš 10.

Negydomos šios būklės labai dažnai tampa infarkto, insulto priežastimi.

Rizika susirgti ŠKL dar padidėja, jei arterinė hipertenzija diagnozuojama kartu su dislipidemija, o tokie atvejai mūsų šalyje taip pat itin dažni“, – sako dr. E. Rinkūnienė.

Cholesterolis kelia kraujospūdį

Tai, kad Lietuvoje daugeliui žmonių nustatomas per didelis „blogojo“, arba MTL cholesterolio, kiekis, labiausiai lemia genetika, mitybos ypatumai, nejudrus gyvenimo būdas, fizinio krūvio stoka.

Nors tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje žmonėms dar nėra labai įprasta, gydytoja pataria vis dėlto reguliariai atlikti šiuos tyrimus, nes padidėjęs cholesterolis turi tiesioginės įtakos kraujospūdžiui, o kartu ir ŠKL atsiradimui.

„Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad aukštas cholesterolis skatina kraujo spaudimo didėjimą.

Aukštas cholesterolis pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį, dėl to sutrinka fiziologinis vazomotorinis kraujagyslių aktyvumas, didėja kraujo spaudimas ir išsivysto arterinė hipertenzija. Taip nekoreguojamas, dažnai smulkmena laikomas cholesterolis užsuka visą ŠKL mechanizmą“, – aiškina dr. E. Rinkūnienė.

Dažnai manoma, kad jei kraujospūdis ar cholesterolio kiekis padidėjęs nežymiai, tai gydyti nereikia. Visgi gydytoja tikina, kad toks manymas klaidingas – jeigu šios ligos eina kartu, dažnai net ir mažesni skaičiai lemia didelę riziką.

„Todėl vertindami ŠKL riziką paprastai vertiname ne vieną veiksnį, o jų derinius, nes rizikos veiksniai sustiprina vienas kito poveikį, dar labiau padidindami ligų tikimybę.

Tada pagal tam tikrus kriterijus nustatoma, kokia yra bendra ŠKL rizika: maža, vidutinė, didelė ar labai didelė.

Mažos ir vidutinės rizikos grupėms gali pakakti pakoreguoti gyvenseną, esant didelei ir labai didelei, jau būtinas ir medikamentinis gydymas“, – komentuoja medikė.

Lengviau kontroliuoti riziką, nei gydyti ligą

Europos kardiologų draugija nurodo, kad net 80 proc. ŠKL atvejų galima išvengti kontroliuojant jų rizikos veiksnius: arterinę hipertenziją, dislipidemiją, nutukimą, metabolinį sindromą, diabetą. Prie rizikos veiksnių priskiriami ir rūkymas bei žmogaus amžius.

Dr. E. Rinkūnienės teigimu, ŠKL rizika didėja kelis kartus, jei žmogui diagnozuojama lipitenzija – arterinė hipertenzija kartu su dislipidemija.

„Pasaulyje lipitenzija nustatoma daugiau nei pusei pacientų, sergančių arterine hipertenzija, Lietuvoje – net 90 proc. Dažnai žmonės šių būklių neįvardija kaip ligų arba net nežino, kad jomis serga, nes jaučiasi visiškai gerai: dislipidemija visai nesukelia simptomų, o iš sergančiųjų arterine hipertenzija simptomus jaučia tik trečdalis.

Pasitaiko atvejų, kai į reanimaciją su miokardo infarktu patekę žmonės sako, kad jie yra visiškai sveiki, bet patikrinus nustatomas ir aukštas kraujo spaudimas, ir padidėjęs cholesterolis.

Riba tarp sveiko ir ligoto šiuo atveju yra labai slidi, todėl itin svarbu žinoti apie rizikos veiksnius. Tik žinant galima juos gydyti ir išvengti infarktų, insultų ir mirčių“, – akcentuoja gydytoja.

Būtų puiku užbėgti miokardo infarktui už akių. Bet kaip žmogus gali žinoti, kad jam gresia išeminis įvykis? Lietuvoje vyksta ŠKL Prevencijos programa.

Vyrai, 40– 55 m. amžiaus, ir moterys, 50–65 m. amžiaus, dar nesirgę miokardo infarktais ar insultais, kartą metuose gali pasitikrinti sveikatą kreipęsi į savo šeimos gydytoją. Konsultacijos metu pamatuojamas kraujo spaudimas ir kiti rodikliai, atliekamas kraujo tyrimas cholesterolio ir gliukozės koncentracijai nustatyti. Įvertinus visus parametrus, nustatoma žmogaus rizika susirgti ŠKL.

Jei yra poreikis, pacientas nukreipiamas kardiologo konsultacijai ir nuodugnesniam ištyrimui.

Gydant vieną ligą, gydoma ir kita

Pasak gydytojos kardiologės, pacientai, kuriems diagnozuojama arterinė hipertenzija kartu su dislipidemija, neretai baiminasi didelio kiekio tablečių ir į jų vartojimą žiūri pro pirštus.

„Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų duomenimis, apie 60 proc. pacientų, kuriems diagnozuota gydymui atspari arterinė hipertenzija, sudaro asmenys, neteisingai vartoję parinktus vaistų derinius arba nutraukę gydymą dėl to, kad reikėjo vartoti daug tablečių.

Savavališkas paskirto gydymo koregavimas neramina, nes nepadeda gydyti ligos, blogina jos eigą. Dėl to geresniam gydymo režimui užtikrinti labai efektyvūs vadinamieji sudėtiniai vaistai – politabletės, kuriose apjungiami arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai kontroliuoti skirti vaistai“, – pabrėžia dr. E. Rinkūnienė.

Ji sako, kad bene visi pacientai į politabletes reaguoja labai teigiamai, nes taip sumažėja vartojamų tablečių kiekis, o ligų gydymas nepasikeičia ar net pagerėja.

Be to, kuo mažiau tablečių reikia išgerti, tuo rečiau pacientai pamiršta tai padaryti, dėl ko akivaizdžiai gerėja paskirto gydymo režimo laikymasis ir ligų kontrolė.

„Yra ir daugiau tokios vaisto formos privalumų. Moksliniai duomenys rodo, kad statinai, skirti cholesteroliui mažinti, turi ir kraujo spaudimą mažinantį poveikį.

Taip pat pastebėjome, kad skiriant politabletes dažniau pavysta pasiekti tikslines cholesterolio reikšmes, nei skiriant vaistus nuo arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos atskiromis tabletėmis“, – teigia medikė.

Sidebar placeholder