Liekni ir sveikai gyvenantys žmonės taip pat neapsaugoti nuo cholesterolio padidėjimo

Tačiau tikrintis skuba ne visi – vieni mano, kad jiems ši problema negresia dėl sveikos gyvensenos, kiti – kad yra per jauni tokiems tyrimams.

Gydytojai tai vadina vienais dažniausių mitų – iš tiesų cholesterolio kiekis gali padidėti ir sveikai gyvenantiems, ir liekniems, ir jauniems žmonėms.

„Daugelis mano, kad liekno, sveiką gyvenseną propaguojančio žmogus cholesterolio kiekis negali būti padidėjęs.

Vis dėlto, tai netiesa – dislipidemiją – kraujo lipidų koncentracijos pokyčius – gali sukelti daugelis veiksnių, tarp kurių – net tik riebus maistas, nutukimas ar rūkymas, bet ir paveldimumas.

Todėl net ir liekniems bei sveikai besijaučiantiems žmonėms rekomenduotina reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti cholesterolio koncentraciją“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

Padidėjusi mažo tankio (MTL) cholesterolio koncentracija kraujyje yra vienas pagrindinių aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, todėl pirmiausia, anot gydytojos, būtina diagnozuoti sutrikimą, o esant indikacijoms –tinkamai jį gydyti.

Polinkis gali būti paveldėtas

Lipidų pagausėjimas kraujyje nemalonių pojūčių paprastai nesukelia. Padidėjusį cholesterolį gali išduoti odos pakitimai, tokie kaip ksantomos ar ksanteliazmos.

Gydytoja sako, kad kartais vien pažiūrėjus pacientui į akis, galima įtarti, kad cholesterolio kiekis padidėjęs–matomas taip vadinamas ragenos lankas, dažnai nustatomas vyresnio amžiaus pacientams.

„Esant labai padidėjusiai kraujo riebalų –trigliceridų – koncentracijai (hipertrigliceridemijai), būna odos išbėrimų, dažniausiai alkūnių, sėdmenų, nugaros srityse.

Gali pasireikšti pakitimai akių tinklainėje – trigliceridai čia nusėda ir sukelia tinklainės lipemiją.

Hipertrigliceridemija gali skatinti ūminį pankreatitą, todėl ir gastroenterologai savo pacientams galėtų dažniau paskirti atlikti kraujo lipidų tyrimą – lipidogramą – gal ji parodys, kad būtent aukšti trigliceridai tapo ūminio pankreatito priežastimi“, – komentuoja J. Jurgaitytė.

Cholesterolio didėjimo priežastys gali būti įgimtos arba įgytos. Įgimta (pirminė)dislipidemija, dažniausiai sukeliama genetinių pokyčių ir įvardijama kaip paveldima.

Tyrimų duomenys rodo, kad įgimtą dislipidemiją turi apie 80 proc. pacientų, sergančių ankstyva aterosklerozine liga, kurios esminis rizikos veiksnys ir yra padidėjusi kraujo lipidų koncentracija.

„Čia reikėtų paneigti nuomonę, jog lieknam, jaunam ir sveikam žmogui negresia padidėjęs cholesterolis.

Jei didėjimas yra paveldėtas, jis pradeda reikštis jau ankstyvame amžiuje, nors žmogus to nejaučia ar net neįtaria.

Neretai jauniems, 30-40 m. amžiaus, pacientams, kurie niekuo nesiskundžia, neturi antsvorio, atlikus kraujo tyrimus nustatoma dislipidemija.

Todėl svarbu pasidomėti pirmos eilės giminaičių sveikatos istorija, jų turimomis širdies ar kraujagyslių ligomis.

Jei šeimoje buvę kardiovaskulinių įvykių, galima įtarti, kad asmuo gali turėti paveldėjimo riziką.

Domėjimasis padės laiku pasitikrinti ir išvengti sudėtingų pasekmių“, – akcentuoja kardiologė.

Ryšys su širdies ligomis

Dislipidemija dažnai išsivysto ir dėl įvairių rizikos veiksnių: cukrinio diabeto, inkstų ar autoimuninių ligų, vaistų vartojimo – gliukokortikoidų, estrogenų, psichotropinių preparatų, gausaus angliavandenių ar alkoholio vartojimo, nutukimo, netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, streso, uždegiminių procesų organizme.

Dislipidemija lemia aterosklerozinių plokštelių susidarymą aortoje, miego arterijoje, apatinių galūnių arterijose, smulkiosiose širdies kraujagyslėse.

Vėliau, tai sukelia kitus sindromus – ūminį išeminį sindromą, stabilią krūtinės anginą, smegenų kraujotakos sutrikimus. Rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dar didesnė tuomet, kai kartu su dislipidemija diagnozuojama arterinė hipertenzija, o tokie atvejai Lietuvoje itin dažni.

Nustačius rizikos veiksnių sukeltą dislipidemiją, pirmiausia būtina koreguoti gyvensenąir šalinti minėtus veiksnius, kad būtų sulėtintas ar sustabdytas cholesterolio rodiklių augimas bei  aterosklerozės procesas.

„Vyraujant rizikos veiksniams, pirmiausia reikėtų juos ir šalinti. Tik svarbu, kad gyvenimo būdą pacientas būtų pasiryžęs keisti iš esmės, nepakanka tik atsisakyti riebaus maisto, bet toliau rūkyti.

Tokiais atvejais atsiranda taip vadinama liekamoji rizika, yra tikimybė, jog problema po kurio laiko vėl atsinaujins“, – aiškina medikė.

Jei vien gyvensenos pokyčiais sureguliuoti cholesterolio koncentracijos nesiseka, taikomas medikamentinis gydymas statinais, o jei pacientas turi ir gretutinių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, gelbsti politabletės, kuriose sujungti abi ligas koreguojantys vaistiniai preparatai.

Vaistai – ne nuosprendis visam gyvenimui

Pasak kardiologės, geriems rezultatams pasiekti kartais pakanka pakeisti gyvenseną, ypač mažos rizikos pacientams, o neretai prireikia ir medikamentinio gydymo, kuris taip pat apipintas mitais.

„Pacientai baiminasi, kad dislipidemijai gydyti skirti statinai pakenks jų kepenims, kad pradėjus vartoti vaistus teks juos gert ivisą gyvenimą. Su pacientais būtina kalbėtis, drąsinti, paaiškinti vaistų naudą – šalutinis statinų poveikis pasireškia itin retai,“– sako ji.

Kardiologė tikina, jog dažnai šalutinį poveikį net ir sukelia ne vaistas, o paties poveikio baimė.

Tai įrodė ir Londono imperatoriškajame koledže atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo pacientai, savavališkai nutraukę statinų vartojimą dėl pasireiškusių šalutinių reiškinių.

Tyrimas truko vienerius metus, jo dalyviai gavo 12 buteliukų, skirtų 12 mėn., ir juos vartojo atsitiktine tvarka.

Keturiuose buteliukuose buvo statino tabletės, kituose keturiuose – placebo tabletės, tačiau tyrimo dalyviai nežinojo, kas kokiame buteliuke yra.

Likę keturi buteliukai buvo tušti ir pacientas tuo metu nieko neturėjo vartoti.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pacientai šalutinio poveikio nnejautė tada, kai nevartojo jokių tablečių.

Bet kai vartojo statino tabletes arba placebo tabletes, šalutinį poveikį jautė vienodai. Šis faktas leido patiems pacientams įsitikinti, kad ne statinas kaltas dėl to, ką jie jaučia, o tabletės išgėrimo veiksmas ir neigiamo poveikio tikėjimasis.

J. Jurgaitytė sako pastebėjusi, kad kai pacientai dėl baimių nenori vartoti statinų, o šeimos gydytojai vengia juos skirti, gelbėja politabletė.

Savo sudėtyje vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ir dislipidemijos turinti viena politabletė pacientams atrodo patrauklesnis variantas nei dvi atskiros tabletės.

Taip yra todėl, kad pasirinkus vartoti politabletę yra vartojama mažiau tablečių.

Žmonės kartais nutraukia gydymą statinais ir todėl, kad nejaučia jų vartojimo efekto.

Gydytoja sako, kad kaip cholesterolio padidėjimas nesukelia neigiamų pojūčių, taip ir statinų veiksmingumas yra nejaučiamas, tačiau matomas atlikus kraujo tyrimus. Paprastai cholesterolio rodiklių korekcijapastebima statinų pavartojus vos6–8 savaites.

„Kalbantis su pacientais stengiuosi akcentuoti, kad skiriamų vaistų tikslas yra sumažinti ne tik cholesterolio koncentraciją iki tikslinės, bet ir taip sumažinti paciento riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Dešimtmečius atliekami tyrimai rodo, kad statinai gelbsti gyvybes, o tai turėtų būti pagrindinis šių vaistų pasirinkimo veiksnys.

Reikėtų dar didesnio visuomenės sąmoningumo ir švietimo, kad būtų tikima ne nepatikrinta informacija, o medikų rekomendacijomis, kurios remiasi mokslinių tyrimų rezultatais“, – įsitikinusi kardiologė.