„Vasarą daugelis ateina į polikliniką skųsdamiesi nuovargiu, galvos skausmais, sumažėjusiu dėmesio telkimu ar galvos svaigimu. Neretai žmonės būna tikri, kad to priežastis – stresas, dideli krūviai darbe arba miego trūkumas. Tačiau daugeliu atvejų viskas yra kur kas paprasčiau: organizmui trūksta skysčių“, – aiškina daktaras Avi Levinas, šeimos medicinos specialistas iš „Meuhedet“ poliklinikos Od ha Šarone.
Netekus vos kelių procentų organizmo skysčių, gali pablogėti smegenų veikla, gebėjimas susikaupti, fizinis darbingumas ir net nuotaika. „Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų šios būklės galima lengvai išvengti, jei laiku atpažįstami jos požymiai“, – sako daktaras A. Levinas ir išvardija simptomus.
Nuovargis, kuris nepraeina: vienas pirmųjų skysčių trūkumo požymių yra nuovargis arba bendras silpnumas. Kai organizmas netenka skysčių, kraujo tūris sumažėja, todėl širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad aprūpintų audinius deguonimi. Dėl to atsiranda stipraus nuovargio jausmas, net jei gerai išsimiegojote.
Galvos skausmas be aiškios priežasties: galvos skausmas yra vienas dažniausių skundų, susijusių su vandens trūkumu. Skysčių kiekio sumažėjimas veikia kraujotaką bei smegenų skysčių balansą, todėl daugeliu atvejų pakankamas vandens kiekis gali gerokai palengvinti būklę.
Sunku susikaupti? Jei tą pačią eilutę skaitote vėl ir vėl, jums sunku priimti sprendimus arba jaučiate, kad mintys tarsi „pabrango“, galbūt priežastis yra skysčių stoka. Net lengvas skysčių trūkumas blogina dėmesį, atmintį ir mąstymo greitį. Vaikams tai gali pasireikšti sumažėjusiu dėmesio telkimu, dirglumu ar mokymosi sunkumais.
Širdžiai tenka dirbti intensyviau: kai organizmas netenka skysčių, širdis tai kompensuoja didindama susitraukimų dažnį, kad išlaikytų normalią gyvybiškai svarbių organų kraujotaką. Kartais tai lydi galvos svaigimas, ypač keičiant kūno padėtį iš sėdimos ar gulimos į stovimą.
Raumenys taip pat siunčia signalus: raumenų mėšlungis, ypač po fizinio krūvio ar darbo karštyje, yra dar vienas būdingas skysčių trūkumo požymis. Skysčių ir gyvybiškai svarbių elektrolitų, tokių kaip natris bei kalis, netekimas sutrikdo normalią raumenų veiklą ir gali sukelti skausmingus spazmus.
Yra ir mažiau žinomų požymių: skysčių stoka taip pat gali pasireikšti tamsiu šlapimu ir jo kiekio sumažėjimu, burnos bei lūpų džiūvimu, retesniu šlapinimusi, bendru silpnumu, dirglumu ar pablogėjusia nuotaika.
Kas patenka į padidėjusios rizikos grupę?
Yra žmonių kategorijų, kuriems skysčių trūkumas išsivysto greičiau ir gali kelti didesnį pavojų. Pirma, tai kūdikiai ir maži vaikai, kurie ne visada prašo gerti, net jei jų organizmui skysčių reikia. Padidėjusios rizikos grupėje taip pat yra vyresni nei 65 metų asmenys, nes su amžiumi troškulio jausmas natūraliai silpsta.
Daugiau skysčių reikia nėščiosioms ir žindančioms moterims. Tai galioja ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, inkstų ar širdies ligomis, taip pat vartojantiems šlapimą varančius vaistus.
Be to, sportininkai, lauke dirbantys žmonės, kariai ir visi, kurie daug laiko praleidžia saulėje ar karštoje aplinkoje, netenka didelio skysčių kiekio, todėl jiems ypač svarbu laikytis gėrimo režimo.
Kaip išvengti skysčių trūkumo?
Svarbiausia taisyklė – nelaukti, kol atsiras troškulys. Rekomenduojama gerti vandenį visą dieną, net jei nejaučiate poreikio. Karštomis dienomis, fizinio krūvio metu arba ilgai būnant lauke išgeriamų skysčių kiekį reikėtų padidinti atsižvelgiant į jų netekimą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą. Šviesus šlapimas paprastai rodo normalų skysčių balansą, o tamsus gali rodyti, kad reikia gerti daugiau vandens.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei atsiranda tokie simptomai kaip sąmonės sutrikimas, neįprastas mieguistumas, stiprus galvos svaigimas, apalpimas, užsitęsęs vėmimas, ryškus šlapimo kiekio sumažėjimas ar sunkumai bandant atsistoti, gali būti, kad tai stiprus skysčių trūkumas, kuriam reikalingas kuo greitesnis medicininis įvertinimas.
„Skysčių trūkumas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų vasarą, tačiau vienas lengviausiai išvengiamų. Svarbu neignoruoti pirmųjų organizmo signalų ir reguliariai gerti vandenį visą dieną. Būtent šie paprasti įpročiai padeda išsaugoti gerą pašaukimą, energiją ir darbingumą“, – apibendrina daktaras A. Levinas.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą