Vyriausybė skelbia apie ambicingą planą stiprinti šalies ligoninių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ir galimą karinį konfliktą. Iki 2030 metų tam numatoma skirti apie 300 mln. eurų.
Tačiau pirmieji viešai pristatyti projektai numatyti Vilniuje ir Kaune. Kauno klinikose planuojama įrengti fortifikuotą chirurgijos centrą ir dvigubos paskirties daugiaaukštę automobilių aikštelę.
Santaros klinikose numatomas daugiafunkcis kompleksas su požemine automobilių aikštele, kuri krizės atveju galėtų būti pritaikyta ligoninės reikmėms. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje planuojama įrengti kritinių situacijų medicinos centrą su operacinėmis, vietomis keliems šimtams pacientų, srautų valdymo ir mobilizacijos infrastruktūra.
Klaipėdą pamiršo?
Ši informacija sukėlė diskusijų audrą. Uostamiestyje jau keliamas klausimas ne tik dėl medicinos infrastruktūros, bet ir dėl Vakarų Lietuvos regiono saugumo.
Klaipėda yra geografiškai ypač arti Rusijos Kaliningrado srities, todėl kyla klausimas, kaip ekstremaliosios situacijos ar karinio konflikto atveju būtų užtikrinama medicinos pagalba regione.
Į situaciją viešai sureagavo Seimo narys Audrius Petrošius. Jo vertinimu, sunku suprasti, kodėl planuojant tokio masto investicijas Vakarų Lietuva atsidūrė už pirmojo projekto etapo ribų.
„Suprantu, pyragą reikia dalinti į daugiau dalių, bet turėti Kaliningradą šalia ir Klaipėdai nenumatyti nieko...“ – retoriškai klausė A. Petrošius.
Pasak jo, šiuo atveju nederėtų visko aiškinti vien Klaipėdos universiteto ligoninės finansine padėtimi ar vykstančiu jos pertvarkymu.
„Kai kalbama apie sveikatos apsaugos finansavimą, Klaipėdai taikomi dvigubi standartai. Kai patogu ir nenorima skirti papildomų lėšų, sakoma, kad visiems galioja bendros taisyklės.
Tačiau šiuo atveju prisidengiama ekspertais, o finansavimas skiriamas Vilniui ir Kaunui, o Klaipėda eliminuojama“, – teigė Seimo narys.
A. Petrošius ragina Klaipėdoje susivienyti ir aktyviai dirbti, kad miesto bei regiono interesai, ypač strateginiais klausimais, nebūtų ignoruojami.
Tuo metu už sritį atsakingas viceministras Skirmantas Krunkaitis tikina, kad Klaipėda nėra pamiršta. Jis pabrėžia, kad Klaipėdos regionas yra įtrauktas į strategiškai svarbių šalies ligoninių tinklą.
„Klaipėdos regionas yra įtrauktas į strategiškai svarbių šalies ligoninių tinklo sąrašą.
Šio regiono sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimui, atsparumui ir infrastruktūrai stiprinti finansavimas yra numatytas per kitus pasirengimo etapus bei finansavimo formatų mechanizmus“, – sakė S. Krunkaitis.
Vis dėlto konkretesnių detalių, kokie projektai ir kokios investicijos numatomos Klaipėdoje, viceministras nepateikė.
Jis kalba apie projektuojamą naują KUL priėmimo skyrių ir pabrėžė, kad dalis informacijos apie strateginį pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms dėl saugumo priežasčių negali būti viešinama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą