Minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną garsus urologas prof. T. Petraitis atviras: „Dažniausiai vyrai ateina su užleistais atvejais“

Kiekvienais metais rugsėjo 15-ąją dieną minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Būtent šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į vyrų sveikatą ir jos puoselėjimą. Kovos su prostatos vėžiu dienos proga garsus šalies urologas profesorius Tadas Petraitis rėžia skaudžią tiesą – vyrai dažniausiai į gydytojus kreipiasi tik tada, kai liga jau pažengusi.

Prostata yra vienas svarbiausių vyro organų. Jis atsakingas už lytinę potenciją, raumenų tonusą, vaisingumą ir net gerą vyro atmintį. Prostatos sekrete plaukioja spermatozoidai, kurie yra viena iš spermos sudedamųjų dalių, tad tai tiesiogiai susiję su vyriškumu ir vyro pasitikėjimu savimi.

Pasak gydytojų, dažnai vyrai apie prostatos vėžį sužino per vėlai, ir viena iš pagrindinių priežasčių – laiku neatliktas PSA tyrimas.

„Mačiau labai daug ligonių, didžioji jų dalis kaip tik buvo ligoniai su prostatos patologija. Būdavo ir gražių atvejų, net ir sergant prostatos vėžiu, bet būdavo ir liūdnų išeičių, o tai iš dalies priklauso nuo pačio paciento.

Jeigu žmogus budrus ir vertina savo sveikatą, jis į gydytojo kabinetą ateis laiku“, - teigia gydytojas urologas onkologas prof. Tadas Petraitis.

Manoma, kad prostatos vėžį gali sukelti vienas ar keli pakitę arba pažeisti ląstelės genai. Daliai vyrų ši liga yra paveldima, todėl, jei šeimoje būta prostatos vėžio atvejų, jau 40-ies metų vyrai turėtų apsilankyti pas urologą ir pasidaryti nemokamą PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą.

Visi kiti vyrai reguliariai tikrintis turėtų pradėti nuo 45-erių metų. Šiais laikais pirminė diagnostika yra labai nesudėtinga, tai paprastas kraujo tyrimas.

„PSA padarė didžiulę revoliuciją. Antra revoliucija buvo prostatos biopsija. Visgi, kaip ir daugelyje medicinos sričių, pradžioje buvo truputį perlenkta lazda. Jeigu tik rasdavo vėžį, visus operuodavo.

Tačiau dabar yra diferencijuojama, atsižvelgiama į piktybiškumo lygį ir gydymo būdų yra įvairių, net ir sergant prostatos vėžiu“, - teigia T. Petraitis.

Prostatos vėžys gali ilgus metus vystytis nesukeldamas jokių simptomų, todėl efektyviausia profilaktika – reguliarus tikrinimasis, o nustačius diagnozę labai svarbus individualus požiūris į kiekvieno paciento atvejį.

„Mano darbo pradžioje, prieš 52-us metus, vienintelis prostatos tyrimo metodas buvo pirštas. Tačiau jeigu tokiu metodu nustatai, kad yra vėžys – jis būdavo smarkiai pažengęs, o jei gerybinė prostatos hiperplazija – skirdavai du vaistus: vyrišką arba moterišką hormoną.

Histologijos nebuvo ir sprendimą priimdavai atsižvelgęs į ligonį: jeigu jis dar darbingo amžiaus – tai vyriškus, jeigu jau virš 80 metų – moteriškus. Tačiau prisimenu vieną atvejį, kai pas mane atėjo 80-ies metų vyras, diabetikas, vos kruta, skundėsi šlapinimosi problemomis.

Skyriau moteriškus hormonus, o jis po kurio laiko grįžta ir skundžiasi, kad moterų nebenori. Man net į galvą tuomet nešovė, kad tokiame amžiuje dar gali būti tokie reikalai. Tad reikia žmogų matyti plačiąją prasme, nuo galvos iki kojų ir atkreipti dėmesį į jo širdį“, - gyvenimiška pamoka dalijasi prof. T. Petraitis.

Daugiau nei pusę šimto metų universitetuose matematiką dėstęs profesorius Gintautas Misevičius sako, kad visada pasitikėjo tik moksliškai įrodyta informacija. Kai pats susidūrė su sunkia onkologine liga, ėmė domėtis naujausiais medicininiais tyrimais ir gydymo galimybėmis.

„Onkologinės ligos prasidėjo nuo prostatos. Suradus vėžį teko ją pašalinti. Po to prasidėjo chemoterapijos kursai ir,  džiugu, jog jau pora metų, kaip nerandama jokių vėžio požymių. Rodikliai nepablogėjo, tikrinuosi reguliariai ir kasdien mitybą papildau Jungtinės Karalystės Pomi-T klinikiniuose tyrimuose atrastais polifenoliais, kurių randama ciberžolėse, brokoliuose, granatuose ir žaliojoje arbatoje“, - tvirtina prof. Gintautas Misevičius.

Jungtinės Karalystės mokslininkai surado būdą, kaip padėti vyrams kovoti su prostatos vėžiu, ypač jei taikoma aktyvaus stebėjimo arba budraus laukimo taktika. Atsakymas slypi natūraliose augalinėse medžiagose, ypač polifenoliuose.

Polifenoliai – tai tam tikruose augaluose randamos bioaktyvios medžiagos, kurios ne tik suteikia jiems spalvą ir sustiprina vaisių ar daržovių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo, dauginimosi procesuose, padeda augalams apsisaugoti nuo mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių.

„Žoliniai preparatai labai pagelbėja, o maisto papildai su polifenoliais veikia ne vien tik tą prostatą, bet itin plačiai“, - sako urologas T. Petraitis.

Dar ne taip seniai Jungtinės Karalystės mokslininkai atliko nacionalinį dvigubai aklą II fazės klinikinį tyrimą su neišplitusiu prostatos vėžiu sergančiais vyrais ir pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad polifenolių gausūs brokoliai, granatai, ciberžolės ir žalioji arbata, koncentruoti vienoje kapsulėje, stabdo ne tik prostatos vėžio žymens PSA, bet ir prostatos naviko augimą.

Mokslininkų nuomone, polifenolių antivėžinis ir uždegimo slopinamasis veikimas universalus, todėl polifenoliai gali būti naudingi sergant įvairiomis onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis.

„Mes, vyrai, esame stiprioji lytis, bet gėdijamės ir bijome gydytojų. Reikia pasitikrinti savo antrąją širdį – prostatą ir tada gyventi ramiai ir sėkmingai“, - teigia prof. G. Misevičius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder