Mitas, aplenkęs medicinos žinias ir pažangą – gydytoja paaiškino, ką reikia žinoti apie apgamų šalinimą

Nors tai neturi pagrindo, nes medicinos, o kartu ir technikos, pažanga bei aukšta gydytojų kvalifikacija šiandien sukuria plačias odos darinių diagnostikos ir šalinimo galimybes.

Stebima ir kita tendencija – vis daugiau žmonių domisi savo apgamais ir jų būkle, o su jais susijusias problemas sprendžia gydytojo kabinete.

Lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Estetus“ gydytoja dermatovenerologė Gintarė Kazbaraitė pasakoja, dėl kokių trijų priežasčių į ją dažniausiai kreipiasi pacientai ir atskleidžia, ką reikia žinoti apie apgamų šalinimą.

„Su apgamų problemomis susiduriančius pacientus tenka konsultuoti kiekvieną dieną. Dalis jų ateina dėl bendros apgamų apžiūros, dalis – dėl tam tikrų apgamų stebėjimo, o dalis – norėdami pasikalbėti dėl apgamų šalinimo patogumo ir estetiniais tikslais.

Kalbant apie pastarąją priežastį, galima išskirti aiškias tendencijas: vyrai dažniau kreipiasi dėl apgamų šalinimo patogumo tikslais, ypač, kai jie dirginasi ir kraujuoja ar šlapiuoja dėl nuolatinio traumavimo skutantis barzdą, o moterys – dėl negražios estetinės apgamo išvaizdos jaučiamo diskomforto“, – teigia G. Kazbaraitė, besispecializuojanti onkodermatologijos – odos darinių diagnostikos ir gydymo – srityje.

Kokios priežastys lemia problemas?

Gydytoja dermatovenerologė aiškina, kad yra įgimti ir įgyti apgamai. Įgimti apgamai, atsiranda nuo gimimo ir didėja augant mūsų kūno svoriui, o įgyti – gali atsirasti vaikystėje, jų daugėti gali bėgant metams dėl genetinio polinkio į apgamų gausumą.

„Svarbu pabrėžti, kad genetinis polinkis į apgamų gausumą dar nereiškia polinkio į piktybinius susirgimus ir atvirkščiai, jeigu pacientas turi mažai apgamų dar nereiškia, kad jis negali susirgti odos vėžiu“, – teigia G. Kazbaraitė.

Ji tęsia, kad įmanoma įvardyti ir kitas priežastis, dėl kurių gali ne tik atsirasti naujų apgamų, bet ir supiktybėti esami – tai pažeidimai, kuriuos sukelia ultravioletiniai (UV) saulės ar soliariumo spinduliai,  ypač, kai nenaudojamos apsauginės priemonės su SPF.

„Piktybinis darinys gali atsirasti sveikoje odoje arba jis gali vystytis dėl apgamo pakitimų, kuriuos nulemia saulės ar soliariumų skleidžiami spinduliai. Be to, piktybiniai dariniai gali vystytis ir dėl įgimtų priežasčių – paveldimumo“, – aiškina gydytoja dermatovenerologė

Apgamų šalinimas: chirurginiu ar lazeriniu būdu?

G. Kazbaratė teigia, kad visi piktybiniai odos dariniai, tarp jų ir supiktybėję apgamai, privalo būti šalinami ir vienintelis tam tinkamas būdas – chirurginis dėl operacijos metu užtikrinamo jų radikalumo sveikų audinių ribose, o gerybiniai – gali būti šalinami ir chirurginiu būdu, ir lazerinės procedūros metu.

„Jeigu piktybiniai dariniai privalo būti šalinami dėl paciento sveikatos būklės, tai gerybiniams odos dariniams tokia indikacija netaikoma – dėl jų šalinimo teisė apsispręsti paliekama pacientui.

Tokiu atveju, metodas siūlomas atsižvelgiant į jo pageidavimus ir poreikius, pavyzdžiui, kaip po procedūros atrodys paveikta vieta, ir darinio dydį“, – sako gydytoja dermatovenerologė.

Ji tęsia, kad lazerinės apgamų šalinimo procedūros visoje Europoje dažniausiai atliekamos su CO2 lazerio banga. Šios procedūros tikslas – sukoncentravus lazerio bangos šviesos energiją į apgamą, išgarinti jo ląstelėse esantį vandenį ir tokiu būdu pašalinti patį darinį sveikų audinių ribose.

„Lazerinei apgamo šalinimo procedūrai platus CO2 lazerio taikymas visoje Europoje – neatsitiktinis. Šiuo lazeriu atliekamos apgamų šalinimo procedūros yra greitos, neskausmingos, o po jų pacientas gali iš karto grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, paveiktą vietą pridengus pleistriuku.

Be to, žaizdelės sugyja per porą savaičių, o dėl jų likęs mažytis randelis vėliau apsitraukia nauju audiniu ir praktiškai nesimato“, – pasakoja G. Kazbaraitė.

Gydytoja dermatovenerologė pabrėžia, kad dažniausiai lazerinės procedūros – vienkartinės, tačiau kartais nutinka taip, jog po kelių mėnesių pašalinto apgamo vietoje ima matytis ataugantis pigmentas, t.y. mažyčiai taškeliai.

Šio reiškinio priežastis – lazerinės procedūros metu nevisiškai sunaikintos pigmentinės apgamo ląstelės, kurios po tam tikro laiko atauga. Tai nerodo apgamo piktybiškumo, tačiau pastebėjus atsinaujinantį pigmentą, rekomenduojama kreiptis į procedūrą atlikusį gydytoją konsultacijai.

Prevencija: ką turite žinoti?

Anot A. Kazbaraitės, norintiems savarankiškai tinkamai stebėti savo apgamus, svarbu užsiimti savisauga ir savistaba.

„Šie du žodžiai reiškia, kad būtina savo apgamus stebėti reguliariai, nusiprausus apžiūrėti esamus ir įvertinti, ar nėra naujų. Kiekvieno apgamo vertinimui reikėtų vadovautis ABCDE taisykle, kuri sufleruoja, į kuriuos jo aspektus turėtų būti atsižvelgta – tai darinio asimetrija arba forma, jo kraštai, spalva, diametras ir paraudimas.

Pastebėjus pakitimus tarp apžiūrų, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistą dėl šių apgamų patikrinimo bei įvertinimo“, – pabrėžia gydytoja dermatovenerologė.

Taip pat svarbu laikytis ir bendrųjų rekomendacijų – lankytis pas dermatovenerologą bent kartą per metus dėl bendros odos ir apgamų apžiūros bei vengti tiesioginio kontakto su saule, kai ji aktyviausia – nuo 10 iki 16 valandos.

Taip pat apriboti lankymąsi soliariumuose, naudoti apsauginius kremus su nemažesniu apsaugos nuo saulės faktoriumi nei SPF50 – juos būtina pakartotinai aplikuoti kas kelias valandas arba po kiekvieno maudymosi – dengti odą natūralaus pluošto drabužiais, galvos odą ir ausis apsaugoti kepure, o akis – akiniais su UV filtru.