Mityba, galinti palengvinti menstruacijų ar menopauzės simptomus: dietologė patarė, ką valgyti

Sveikatos ir medicinos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ Santaros klinikų mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo poskyrio vyresnioji gydytoja dietologė Edita Gavelienė dalinosi, jog svarbu ir verta atkreipti dėmesį į individualias gyvenimo aplinkybes. 

„Kalbant apie maitinimosi rekomendacijas vyrams ir moterimis, jei patikrintume sveikatai palankias pasaulines maitinimosi rekomendacijas, nerastume išskyrimo pagal lytį. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tos rekomendacijos yra bendrinės ir kai mes kalbame apie konkretų žmogų, vyrams ir moterimis yra rekomenduojami atskiri maisto medžiagų kiekiai“, - dalinosi dietologė.

Pasak E. Gavelienės, baltymų, riebalų, angliavandenių, kalorijų procentas vyrų ir moterų dienos normoje ženkliai nesiskiria, tačiau nesutampa kai kurių atskirų vitaminų, mineralinių medžiagų normos.

Gamtos taip sukurta, kad moterų organizmo poreikis tam tikroms medžiagoms tampa didesnis skirtingais gyvenimo tarpsniais. Tuomet tinkamai subalansuota mityba gali palengvinti, pavyzdžiui, menstruacijų ar menopauzės sukeliamus nepageidaujamus simptomus.

„Maistines medžiagas, kurios yra būtinos moterims ir užtikrinančios puikią gyvenimo kokybę – pakankamą energijos kiekį, odos grožį, jėgų turėjimą menstruacijų periodu – galima koreguoti ir užtikrinti subalansuotai maitinantis, o kartais reikia neužmiršti savo mitybą praturtinti ir papildais“, - kalbėjo gydytoja E. Gavelienė.

Vaistininkė Teresė Stonkienė dalinosi, kad nors vidutiniškai moterims dėl fiziologinių ypatybių rekomenduojamas mažesnis kalorijų kiekis, visgi, jų organizmui dėl tų pačių savybių daugeliu atveju reikalinga gausesnė maistinių medžiagų įvairovė. T. Stonkienė pasakojo ir apie neseniai atliktą tyrimą.

„Mokslininkai nuolat ieško, kaip padėti moterims įvairiais amžiaus tarpsniais. Visai neseniai Lietuvoje buvo atliktas Wellwoman efektyvumo tyrimas, kuriame dalyvavo 100 moterų.

Po trijų tyrimo mėnesių paaiškėjo, kad papildant savo mitybą moterims subalansuotu vitaminų ir mineralų kompleksu su agurklių ir nakvišų aliejais, teigiamą poveikį savijautai pastebėjo net 98% tyrime dalyvavusių moterų. Jos teigė, jog jaučiasi energingesnės, sumažėjo arba išnyko nuovargis bei mieguistumas“, - pasakojo T. Stonkienė.

Gydytoja dietologė atkreipė dėmesį ir į būtiniausias maisto medžiagas, kurios padeda ne tik puoselėti odą, užtikrinti kasdieninius energijos poreikius, bet ir lengviau išgyventi kritines menstruacijų dienas.

„Tokios maistinės medžiagos, kaip B grupės vitaminai, yra labai svarbūs ir energijai, ir menstruacijų periodu tam, kad moterys galėtų šį periodą ramiai išgyventi. Taip pat tai yra svarbu ir odos grožiui.

Visas B grupės vitaminų kompleksas: B1, B6, B12 bei kiti, turėtų būti gaunami pirmiausia su maistu – tai tamsiais žalios spalvos daržovės, viso grūdo produktai, mėsa, ankštinės daržovės – kuo daugiau spalvų, kuo įvairiau, tuo B grupės vitaminų gausime daugiau“, - dalinosi gyd. E. Gavelienė.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad ypač daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų yra spalvotuose augaliniuose maisto produktuose. Spalvos – tai vienas iš maistingumo požymių. Tačiau tiesa ir tai, kad jų teigiamą poveikį gali blokuoti žalingi įpročiai.

„Rūkymas gali silpninti ir maistinių medžiagų įsisavinimą, taip pat gali būti susijęs ir su tos pačios geležies, kai kurių kitų mineralinių medžiagų įsisavinimo slopinimu. Taip pat, manau, jog žalingas įprotis yra nesportuoti.

Reguliarus fizinis aktyvumas turėtų būti kiekvienos moters gyvenime, tai yra sveikatos garantas. Fizinis krūvis padeda sureguliuoti maitinimąsi ir taip gauti visas reikalingas maistines medžiagas, taip pat pagerina nuotaiką“, - dalinosi gydytoja.

Sporto ir sveikatingumo klubo moterims ,,Divos namai“ įkūrėja, trenerė, kineziterapeutė Vaiva Nepaitė-Stabingė laidoje pasakojo, kad fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių ilgalaikę sveikatą.

„Sportas yra kaip higiena: mes valomės dantis, geriame vandenį, taip pat turėtume ir sportuoti. Aktyvus gyvenimo būdas turi įtakos kraujotakai, limfai, nuotaikai, prisitaikymui prie įvairių gyvenimiškų situacijų. Reikia bėgti, lipti, jeigu gali – ir kopti. Sporto įvairovė skatina neuroplastiškumą“, - dalinosi kineziterapeutė.

Neuroplastika yra neuronų tinklai smegenyse, kurie reaguodami į naują patirtį ir informaciją, gali keisti žmogaus įpročius.

Mokslininkai įrodė, kad bet kokio amžiaus smegenys sugeba gaminti naujus neuronus. Jų dėka galime išmokti naujų įpročių, pagerinti emocinę sveikatą bei greičiau atsigauti po trauminių ligų.

„Sportas skatina prisitaikymą, atitolina senatvinę demenciją. Mokslininkų įrodyta, jog fizinis aktyvumas turi įtakos ir Alzheimerio ligos tendencijos mažėjimui. Kuo įvairesnes sportas šakas renkamės, tuo mūsų neuroplastiškumas didėja.

Ypač toks sportas, kuris mums yra netikėtas arba naujas – akrobatika ar oro joga – žmogui yra labai naudingas, nes tai ypatingai stipriai sužadina neuroplastiškumo didėjimą“, - pasakojo Vaiva Nepaitė-Stabingė.

Trenerė dalinosi, jog oro joga susižavėjo prieš 8-erius metus viešėdama Amerikoje. Ten baigė mokslus, o grįžusi į Lietuvą įkūrė oro jogos studiją Vilniuje.

„Tai labai moteriškas užsiėmimas – juosta yra švelni, su ja galima ir dirbti, ir medituoti, joje galima netgi miegoti, o vaikai gali su ja žaisti. Tuo pačiu galima juostą naudoti kaip treniruoklį visoms raumenų grupėms. Tad oro joga gali būti labai plati: nuo meditacijos iki sportinės ir akrobatinės jogos“, - kalbėjo kineziterapeutė.

Oro joga padeda sutvirtinti visus organizmo raumenis, ypač pečių juostos ir rankų. Atliekama daug tempimo pratimų, kabama žemyn galva ir medituojama. Tai laikas tik sau ir savo kūnui.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!